Netrukus į dangų pakilo didelis gervių būrys, tačiau iš pradžių jos suko ratus grupelėse po dvi - tris.
Skaitytoja Rasma spėliojo, jog paukščiai tokiu būdu rikiuojasi ar renkasi kelionės vadovą. Susigrupavę išskrido keli dideli pulkai.
„Vadovai“ nuolat keičiasi
Ventės rago vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys teigia, jog gervės dažniausiai neturi vieno konkretaus vadovo, nes tokios ilgos kelionės vienas paukštis pulko priekyje neįveiktų. Vis dėlto, paukščiams keičiantis, priekyje jokiu būdu negali būti pirmą sykį skrendantis jauniklis.
„Gervės skrenda didžiuliais būriais. Tas, kuris skrenda priekyje, vėliau pasikeičia su kitu paukščiu.
Nes priekyje skrendančiam sunkiausia, visi kiti pasinaudoja jo keliamomis oro srovėmis. Užtat vyksta savotiška trauka, toliau išsidėsčiusiems lengviau skristi. Dėl to visi paukščiai ir skrenda tokiais trikampiais,“ - kalbėjo ornitologas.
Buriasi ir dideli, ir maži pulkai
V. Jusys taip pat teigė, jog gervės skrendančių viename būryje gentainių „neskaičiuoja“. „Nėra limito, kiek viename būryje bus paukščių. Kartais šalia skrenda didesnis ir mažesnis būrys, netgi vieno „trikampio“ kraštinė būna ilgesnė už kitą. Nėra dėsnio, pagal kurį paukščiai rikiuotųsi. Tie dydžiai jiems išeina atsitiktinai, kiek susiburia į būrį, tiek ir išeina,“ - kalbėjo Ventės rage paukščius dažnai stebintis ornitologas.
Vyras pasakojo, jog paukščiai skrenda tuomet, kai būna tam palankios oro sąlygos. Nuskridę vieną ar porą šimtų kilometrų jie tupia pailsėti, maitinasi bei ilsisi. Gervės skrenda maždaug 50 – 70 kilometrų per valandą greičiu ir gali pakilti į pusės kilometro aukštį (tai taip pat priklauso nuo oro sąlygų). V. Jusio teigimu, paukščiai iš anksto žino vietas, kur tūps, jų kelionė yra gan tiksliai suplanuota.
Didžiausia grėsmė - Pietų valstybės
Vis dėlto ornitologas pripažino, jog paukščių migracijos kelyje plytinčios Maltos, Kipro, Prancūzijos valstybės pastaruoju metu ėmė kelti paukščiams didžiulį pavojų. Gervės žiemoja Viduržemio jūros pakrantėse. „Baisu, gaudo ir lietuviškus ir kitų valstybių paukščius – jie suvalgo milijonus įvairiausių paukščių. Net mažiausius – pavyzdžiui, liepsneles. Šią vasarą pastebėjau, kad paukščių Lietuvoje gerokai sumažėjo. Šios valstybės ir jose gyvenantys paukščių gaudytojai gali būti to priežastimi,“ - tvirtino ornitologas.
Laimei, gervių populiacija Lietuvoje kaip tik auga. Šie paukščiai neturi natūralių priešų (nes yra aukščiausi Lietuvoje), jų nepuola plėšrūs vanagai ar sakalai, tačiau išlieka žmogaus grėsmė ir veiksmai.
Visos perimvietės - užimtos
Vytautas Jusys džiaugiasi, jog gervių pastaruoju metu pagausėjo. „Šią vasarą buvo užimtos visos tinkamos ir netgi nelabai tinkamos vietos joms perėti,“ - teigė ornitologas.
GRYNAS.lt skaitytoja Rasma, kitą dieną išgirdusi gervės klykavimą miške susirūpino, jog vienas paukštis liko ir pavėlavo išskristi. Tačiau tai buvo „komandos“ kitiems gentainams. Netrukus į dangų pakilo ir į pietus patraukė dar bent trys gervių pulkai.
„Aišku, gamtininkams tai ne naujiena, bet mums, paprastiems žmonėms, gervių išskridimas padarė labai didelį įspūdį,“ - prisipažino Rasma.
