Kuršių nerijoje renkamas kopų gelbėtojų būrys

Atrasti paparčio žiedą galime vos vieną dieną per metus. O štai pasivaikščioti negyvosiomis kopomis, kur įprastai tik nacionalinio parko darbuotojai gali įkelti koją – tą galima padaryti vieną mėnesį per metus. Jau trečią kartą Kuršių nerijoje organizuojama savanorystės akcija, kurios metu kviečiama pratęsti vasaros sezoną vaduojant kopas iš pušų glėbio.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser sako, jog su gamta kovoti – nepaprastai sunku ir parko specialistai be savanorių pagalbos jau būtų nuleidę rankas.

Pušeles rado, kur panaudoti

Kodėl reikia kirsti pušis tokioje vietoje, kur net įkelti koją įprastai – draudžiama? Ironiška – XIX amžiaus pradžioje Nidos pašto stoties prižiūrėtojas Gotlybas Dovydas Kuvertas atrado, jog su pusiasalyje šėlstančiu ir kaimą po kaimo laidojančiu smėliu galima kovoti tik sodinant pušelių virtines. Prabėgus geriems dviem šimtams metų šiandien turime kasmet gerai palaistyti kopas savanorių prakaitu, kad vaduotume smėlio kalnus iš žingsnis po žingsnio teritoriją užkariaujančių pušų.

Jei ne ši iniciatyva – negyvosios kopos dar greičiau virstų mums įprastu mišku. „Tuose plotuose, kur dirbo savanoriai, situacija geresnė, tačiau sustoti negalime. Sukcesija (vienos rūšies augalų įsigalėjimas, – red. past.) arba kitaip, užaugimas mišku – labai spartus“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Tiesa iki šiol ne vienam savanoriui skaudėdavo širdį – ypač išrovus mažutes pušeles, kurios kopoms kenkia, tačiau kitą vietą neabejotinai papuoštų.

Todėl šiemet nuspręsta bendradarbiauti su akcija „Pušys Klaipėdai“ – dalį išrautų pušų bus siekiama išsaugoti ir pasodinti Klaipėdos mieste ar jo apylinkėse.

Savanoriai, norintys tapti šio projekto dalimi, turėtų registruotis telefonu: [phone] arba [phone].

Savanoriams – kvapą gniaužiantys vaizdai ir įperkama nakvynė

A. Feser pabrėžia, jog Kuršių nerijai savanoriai labai svarbūs – kai kurių darbų čia neįmanoma atlikti jokia technika, todėl pavasarį – dalis kopagūbrio tvirtinimo darbų, o rudenį – pušų kirtimas ir rovimas rezervatuose įveikiami tik savanorių dėka.

Organizuoti, burti savanorius ir raginti juos „pratęsti vasaros sezoną gerais darbais“ prieš porą metų sugalvojo du Nidoje susitikę bičiuliai – Mindaugas Bepirštis ir Povilas Verslovas.

Užbaigę sezoną jie dar mėnesiui tampa Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovais – kopų sargais ir kasdien veda kirviais ginkluotų savanorių būrį per kopų kalvas ir slėnius.

„Pušelės labai greitai auga, todėl jas kirsti tenka kasmet. Šių metų savanoriai pamatys pilkąsias ir baltąsias kopas, taip pat dirbsime Grobšto rezervate“, – sakė vienas iš akcijos organizatorių M. Bepirštis.

Akcijos palaikančiųjų būrys auga – praėjusiais metais savanoriai galėjo išskirtinėmis teisėmis patekti į Nidos švyturį, šįmet taip pat žadama įvairių pramogų.

Savanoriai už simbolinį mokestį galės apsigyventi poilsio namuose „Žuvėdra“.

Vis tik akcijoje pasitaikydavo tokių, kurie labiau siekė prasitęsti vasaros sezoną, o noru dirbti ar daryti gerą darbą Kuršių nerijai nedegė.

A. Feser teigia, jog šįmet akcijai vadovauti paskirtas Gamtos skyriaus specialistas, o darbo – iki soties, tad savanoriai turėtų nusiteikti, jog atvykus išsisukti nuo darbo nepavyks.

Akcija truks visą rugsėjo mėnesį.