Baigiantis liepai pasaulin išplazdėjo nauja drugių karta. Tai, kad jie – neseniai išsinėrę iš lėliukių, rodo ryškios jų spalvos ir sveiki, be jokio įbrėžimo ar trūkio sparnai. Šiems drugiams teks ypatingas vaidmuo – jie padės kiaušinėlius jau kitų metų savo populiacijos gyvavimo pratęsimui. Tiesa, gali būti, kad iš kai kurių rūšių dabar padėtų kiaušinėlių dar šiemet išsiris drugiai. Tačiau taip turi būti: jie žiemos suaugę, kad kitą pavasarį labai anksti galėtų pradėti naują gyvybės ciklą. Tokių drugių – mažuma, o daugelis žiemoja tik kiaušinio ar vikšro (taip vadinamos drugių lervutės) stadijoje.
Vienas ryškiausių, pastebimiausių pavasario drugių – citrinukas. Gana didelis (priekinių sparnų ilgis 6 – 7 centimetrai) citrinukas atkunta kove, kai ramiomis saulėtomis dienomis oro temperatūra pakyla iki 10 ar 12 laipsnių šilumos. Žiemą šie drugiai praleidžia plyšiuose, tarp nukritusių lapų. Žinia, iš didelio jų kiekio pavasario sulaukia ne visi. Bet – kol kitų drugių vikšrai auga, citrinukai sudeda daugybę kiaušinėlių ir visus aplenkia.
GRYNAS siūlo pasitikrinti savo žinia viktorinoje: Ar pažįstate Lietuvos drugius?
Dabar citrinukų skraidymas miškuose, miško pievose, pašlaitėse yra labai pastebimas. Šie geltoni (patinėlio sparnai ryškiai geltoni, patelės balkšvi ar gelsvai žalsvi) drugiai skrenda iš žiedo į žiedą, kai kur susirenka pulkais. Pietų Lietuvoje jie ypač mėgsta lietuvinės naktižiedės žiedynus. Tačiau jie visada praskrenda pro dabar savo vaisiukus auginančius šaltekšnius – šio krūmo (ar medelio) lapais minta citrinuko vikšrai. Beje, kai kada citrinukas vadinamas tiesiog šaltekšniniu drugiu.
Vakarop, ištįsus šešėliams, dieniniai drugiai pradingsta. Tuo metu apsilankęs girioje galėtum manyti, kad jų visai nėra. Tačiau jie yra – kažkur čia pat, po lapais, tarp žolių, ant smilgų. Ypač dažnai jie nakvoja po plačiais aviečių, gervuogių, varnalėšų, šaukščių, pakalnučių lapais. Citrinukai mėgsta pakibti tarp medžių lapų.
Ryte, kylant saulei, akylas stebėtojas gali pamatyti tarp lauko obels lapų geltonuojantį citrinuko sparnų kraštelį. Drugys pats stengiasi atgręžti sparnus į saulę – taip sušils ir taps aktyvus, galės skraidyti.
Kai krinta rasa, o daugelis mūsų dar tik keliaujame į darbą, pirmieji citrinukai palieka savo priebėgas ir skrenda į žiedus: vasaros diena prasideda.
