aA
Kol Lietuvos zoologijos sodo Kaune lankytojai džiaugiasi galimybe pamatyti laukinius gyvūnus, specialistai planuoja iškeldinti vieną zoologijos sodo gyventoją – pilkąjį ruonį Kajų. Dėl kokių priežasčių ruonis turi būti perkeliamas, ir kur bus jo naujieji namai, domisi GRYNAS.lt žurnalistai.
Ruonis Kajus
© Lietuvos zoologijos sodas

Gimęs laisvėje, tačiau joje gyventi nebemoka

Kajus – 18 metų pilkasis arba ilgasnukis ruonis. Į Lietuvos zoologijos sodą Kajus atvyko 2000 metais iš Latvijos, Rygos zoologijos sodo. Kaip pasakoja Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas, Kajus gimė laisvėje Baltijos jūroje, Rygos įlankoje, tačiau, ištikus nelaimei, jį globoti ir paėmė Rygos zoologijos sodas.

„Kajus yra gimęs laisvėje Baltijos jūroje Rygos įlankoje, jį dar negalintį plaukti ant kranto buvo užpuolę ir sužaloję šunys, todėl jis buvo paimtas ir nugabentas į Rygos zoologijos sodą, kur buvo gydytas, o po visko jo jau nebuvo galima grąžinti į laisvę“, – pasakoja A. Didžiokas.

Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus teigimu, ruonis Kajus šiuo metu yra sveikas, gyvybingas ir, kaip smaikštauja A. Didžiokas, pasiruošęs žiemai.

„Per 18 metų buvo visko (o ruoniai gyvena iki 30 metų), bet šiuo metu ruonis sveikas, priaugęs riebalų, pasiruošęs žiemai. 2013 m. vasario mėn. EAZA patikros metu komisija irgi stebėjosi ruonio gyvybingumu ir gera jo savijauta“, – pabrėžia pašnekovas.

Nutarta ruonį perkelti

Jau šį pavasarį ruonis Kajus turėtų sutikti naujuose namuose – Lietuvos jūrų muziejuje. Kaip pasakoja Lietuvos zoologijos sodo direktorius A. Didžiokas, gyvūno išvežimo klausimas pradėtas svarstyti lygiai prieš metus – 2017 metų lapkričio mėnesį, pradėjus planuoti zoologijos sodo rekonstrukciją.

„Kai gavome aplinkos viceministro prašymą neįtraukti ilgasnukio ruonio voljero rekonstrukcijos į numatomą rekonstrukcijos projekto apimtį ir pradėti gyvūno perdavimą Lietuvos jūrų muziejui“, – teigia pašnekovas.

A. Didžiokas tęsia, kad Lietuvos zoologijos sodo pozicija yra ruonio neatsisakyti, o sodo rekonstrukcijos metu didinti baseiną, kuriame jis gyvena.

Ruonio baseinas Lietuvos zoologijos sode po tvarkymo
Ruonio baseinas Lietuvos zoologijos sode po tvarkymo
© Lietuvos zoologijos sodas

„Ruonis seniai pas mus laikomas mūsų sodo gyvūnas. Jį daugelis pažįsta, jis mūsų sodo vienas iš atpažinimo ženklų. Ruonį Kajų lankytojai labai mėgsta, o prižiūrėtojai prie jo „prisirišę“. Mes 2016 m. su rėmėjų pagalba suremontavome ruonio baseiną, kai jis buvo daug blogesnės būklės. Zoologijos sodas galimybių studijoje ir kolekcijos plane iki šiol nekėlė ruonio išvežimo klausimų. Tačiau visi pripažįstame, kad reikalingas jam didesnis baseinas. Ir ruonė partnerė gerai būtų...“ – komentuoja Lietuvos zoologijos sodo direktorius.

Anot A. Didžioko, vis dėlto, Aplinkos ministerijos iniciatyva, nutarta ruonį perkelti į Lietuvos Jūrų muziejų. Pašnekovas tęsia, kad ruonio perkėlimas turėtų vykti 2018 metų pabaigoje – 2019 metų pradžioje, dar žiemos metu. Esamą voljerą, kuriame dabar gyvena ruonis, nurodyta pritaikyti ūdroms. Tačiau, pasak zoologijos sodo vadovo, gali būti, kad ruonio perkėlimas neįvyks sutartu laikotarpiu.

„Šiuo metu, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos sprendimą atsisakyti ruonio, pavesta Lietuvos zoologijos sodo vyriausiajam biologui suorganizuoti ir atlikti ruonio perdavimą Lietuvos jūrų muziejui ne vėliau kaip iki 2019-02-28 dienos. Pasak vyr. biologo jis negali užtikrinti, kad jam pavesta užduotis atlikti ruonio perdavimą iki 2019-02-28 bus įgyvendinta, nes Jūros muziejus šį rudenį nepriims mūsų ruonio, nes neturi kur jį laikyti. Kai šį rudenį paleis į laisvę reabilituotus ruoniukus, jų baseinas bus remontuojamas. Tik tai atlikus, muziejus žada priimti mūsų ruonį“, – aiškina pašnekovas.

Viceministras: yra priežasčių perkelti ruonį

Nors Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus A. Didžioko teigimu, ruonio iškelti iš sodo nebūtina, aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad tam yra svarių priežasčių.

„Zoologijos sodas puikiai žino perkėlimo priežastis. Ruonis turi sveikatos problemų, sodas negali užtikrinti visų laukinių gyvūnų gerovės ir tai yra akivaizdu. Norint jam sukurti kitas sąlygas, reikalingos labai didelės investicijos ir jas būtų sunku surasti netgi zoologijos sodo rekonstrukcijos metu. O Klaipėdos Jūrų muziejus specializuojasi toje srityje, Aplinkos ministerija finansuoja dalį ruonių gelbėjimo išlaidų. Jie atlieka ne tik svarbią misiją gelbėjant ruonius, bet ir specializuojasi šioje srityje, puikiai pažįsta ruonių ligas, negalavimus, žino šių gyvūnų poreikius, turi jiems pritaikytas laikymo sąlygas. Todėl, mūsų nuomone, yra tikslinga koncentruoti ir žinias, ir gyvūnus ten, kur jie gali jaustis geriausiai“, – situaciją komentuoja M. Norbutas.

Ruoniukai jūrų muziejuje
Ruoniukai jūrų muziejuje
© A. Mažūno nuotr.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laura Janulaitienė akcentuoja, kad ne vieną kartą buvo kalbama dėl netinkamo ruonio Kajaus baseino dydžio ir sąlygų – šiuo metu jis neatitinka EAZA reikalavimų, baseino vidus išdažytas melsva spalva, todėl, anot pašnekovės, nuolat kyla problemų dėl Kajaus regėjimo.

„Vieną iš priežasčių, kodėl Lietuvos zoologijos sodas prarado nario teises EAZA organizacijoje – netinkamos sąlygos ruoniui. Šį rudenį į zoologijos sodą buvo atvykęs EAZA techninis ekspertas Tom de Jongh, kuris teiravosi kaip bus sprendžiamos ruonio Kajaus baseino pagerinimo klausimas. Ekspertas pažymėjo, kad dabartinės ruonio Kajaus sąlygos nėra tinkamos ir šis klausimas turi būti sprendžiamas kuo greičiau. Ruonio išvežimas į Lietuvos jūrų muziejų – kur laikomi tos pačios rūšies ruoniai ir jais rūpinasi jūros žinduolių specialistai – viena iš galimų alternatyvų, kurios sėkmė priklauso nuo glaudaus bendradarbiavimo tarp Lietuvos zoologijos sodo, Lietuvos jūrų muziejaus ir EAZA ekspertų“, – pasakoja L. Janulaitienė.

Ji tęsia, kad kol kas šis klausimas sprendžiamas lėtai: „Jau metus prašoma vykti tartis į Lietuvos jūrų muziejų, konsultuotis dėl kylančių grėsmių, aptarti pasiruošimo darbus. Šiuo atveju – svarbiausia ruonio gerovė – nereikia laukti, kol prasidės zoosodo rekonstrukcijos darbai, statybos darbai, triukšmas, nes tai būtų papildomas stresas ruoniui, atsižvelgiant į tai, kad jam reikės patirti netrumpą kelionę iki savo naujų namų prie Baltijos jūros bei su susidraugauti su savo gentainiais. Be to, perkėlimo laikas – tai susitarimo klausimas, kol kas nenuspręsta, ar ruonių baseinas Jūrų muziejuje šiemet tikrai bus taisomas, o jei taip – ruonį Kajų galima perkelti ir vėlyvą pavasarį, kai jau bus rekonstruotas baseinas, bus tinkamos oro sąlygos, praeis ruonių rujos metas.“

Naujieji namai nėra visiškai paruošti

Iš tiesų, naujieji namai ruoniui Kajui dar nėra visiškai paruošti. Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas GRYNAS.lt sako, kad baseinams, kuriuose Jūrų muziejuje gyvena ruoniai, reikalingi ir jau suplanuoti remontai, todėl būtų labai gerai, jei ruonis Kajus dar paviešėtų zoologijos sode Kaune.

„Mums būtinai reikia pirmiausia suremontuoti baseinus, nes kitu atveju mes nelabai turėsime, kur ruonį laikyti. Gali būti, kad remontas įvyks pavasarį, tačiau taip pat gali būti, kad mums teks jį atidėti“, – komentuoja A. Grušas.

Jis tęsia, kad užtikrinant kuo sklandesnį ruonio perkėlimą, prieš bet kokius perkėlimo veiksmus pirmiausia į Jūrų muziejų turėtų atvykti zoologijos sodo atstovai ir kartu apžiūrėjus naujuosius Kajaus namus, muziejaus turimus baseinus, nuspręsti, ko dar gali prireikti naujakuriui, ir kada konkrečiai būtų įmanoma jį perkelti į Jūrų muziejų.

Ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje
Ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje
© Alfonso Mažūno nuotr.

Gyvens kartu su kitais ruoniais

Iškart po perkėlimo, kaip pasakoja A. Grušas, po ruonio Kajaus karantino laukia sveikatos būklės įvertinimas ir stebėjimas, kaip jis elgiasi kitoje aplinkoje ir su kitais gyvūnais. Vėliau jis bus perkeltas į didelį baseiną, kuriame gyvena kiti įvairaus amžiaus ruoniai. Žinduolių ir paukščių skyriaus vadovas A. Grušas užtikrina, kad Kajui vietos didžiajame baseine tikrai užteks.

„Kaip jis sugyvens su kitais ruoniais, priklausys nuo jo charakterio. Nežinome, ar jis agresyvus kitų ruonių atžvilgiu. Nes kiekvienas ruonis yra individas, kiekvienas turi charakterį. Abu ruonių patinai, dabar gyvenantys baseine, irgi yra už save pastovintys, tai sunku pasakyti, kaip trečias ten susigyvens“, – priduria specialistas.

Pasak jo, tame pačiame baseine plaukioja ir dvi senos ruonių patelės, kurioms jau po 38 metus. Ten pat gyvenančiam ruonių patinui – 30 metų. Nors jų sveikatos būklė gera, tačiau, turint omenyje, kad įprastai ruoniai gyvena apie 30 – 32 metus, gali būti, kad greitai su senoliais teks atsisveikinti. Tokiu atveju baseine atsiras dar daugiau vietos naujakuriams, tačiau papildomų priemonių dėl tvarkos, anot A. Grušo, vis tiek reikėtų imtis.

„Vietos atsiras daugiau. Tačiau tik su mūsų pagranduku jam gali būti sunkiau sugyventi, jam 7 metai, išdykėlis. Tai pavasarį, kada prasideda ruja, patinus reikės atskirti nuo patelių. Tokiems dalykams mes turime karantino baseinėlius, kur jie galės praleisti rujos laikotarpį“, – apie ruonių gyvenimą pasakoja A. Grušas.

Į laisvę paleidžiami ruoniai
Į laisvę paleidžiami ruoniai
© A.Mažūno nuotr.

Kaip jau buvo minėta, Kajus – ilgasnukis ruonis. Ilgasnukiai arba pilkieji ruoniai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, priskirti 1(E) kategorijai – gyvūnams prie išnykimo ribos. Ši ruonių rūšis laisvėje sutinkama Atlanto vandenyne prie vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos krantų, taip pat ir Baltijos jūroje. Minta žuvimi, kurios, anot A. Didžioko, zoologijos sode per dieną gauna 10 kg.

Ilgasnukio ruonio patinas gali sverti iki 260 kg, patelės – iki 200 kg. Kūno ilgis gali būti nuo 170 cm iki 200 cm. Įdomu tai, kad ruonis neturi išorinių ausų, bet jų vidinis klausos aparatas labai jautrus, nosis ir ūsai jautriai reaguoja į vandens virpėjimą. Taip jie medžioja, vandenyje užuodžia net iki 500 m. Kadangi ruonio kraujyje yra daug hemoglobino, po vandeniu širdis ima plakti lėčiau ir taip jis sutaupo deguonies, todėl po vandeniu jis gali išbūti net iki 8 min. Įprastai šie gyvūnai plaukia 7-8 km per valandą, o medžiojant – 24 km per valandą. Ruoniai gali panerti iki 200 m gylio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nugaišusio banginio skrandyje rasta 115 plastikinių puodelių (18)

Rytų Indonezijoje į krantą išmesto nugaišusio banginio skrandyje rastas didelis kiekis...

Gyventojams – nemokami eglišakiai augalams dengti (1)

Du ateinančius lapkričio penktadienius – 23 d. ir 30 d. – nuo 8 val. iki 15 val. visoje šalyje...

Gerai įsidėmėkite šias vietas: čia įžengus gali tekti susimokėti baudą (12)

Prieš keletą mėnesių kilus visuomenininkų ir gamtosaugininkų pasipriešinimui dėl kertamų bei...

Mūsų senelių pamėgtos žuvies skonį galime pamiršti: ją sugavę turite kuo greičiau paleisti (81)

Dažniausiai kalbant apie Lietuvoje nykstančias ir saugomas rūšis, vardijami žinduoliai arba...

Pasieniečių kameros užfiksavo, ką vilkų gauja išdarinėja miške (177)

Vieni iš grėsmingiausių miško plėšrūnų yra vilkai . Todėl žmonės, sutikę šį keturkojį,...

Top naujienos

Patį Sabą apstumdydavęs krepšinio vilkas „Žalgirį“ įvertino iš CSKA pozicijų specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos

Maskvos CSKA treniruočių metu Darrylą Middletoną nesunku supainioti su keliasdešimčia metų...

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (220)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (670)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Sinoptikai perspėja: sulauksime plikledžio ir sniego (4)

Artimiausiomis dienomis didesnių orų permainų nesulauksime, dienomis spustelės kelių laipsnių...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (48)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Profesorius Stukas apie visų giriamą kokosų aliejų: nežinant kaip vartoti, gresia susirgti baisiomis ligomis (26)

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai...

Įvardijo dažniausias klaidas rūšiuojant: kodėl servetėlių negalima mesti į popieriaus konteinerį? (14)

Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų ....

Rusai apsidžiaugė per anksti: Interpolo vadovu išrinktas Pietų Korėjos atstovas (99)

Tarptautinės policijos organizacijos vadovu trečiadienį išrinktas Pietų Korėjos atstovas Kim...

Kubilius krizės tyrime: gyvenome laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis (111)

Konservatorius Andrius Kubilius prisimena, kad jam pradėjus vadovauti Vyriausybei, Lietuva gyveno...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (227)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...