Globalus atšilimas, dėl kurio ietis laužo mokslininkai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai, pasirodo, ne visiems gamtos sutvėrimams yra toks žalingas. Pasak žurnalo “Current Biology” ir kitų mokslinių šaltinių, klimato kaita išeina į gerą paukščiams, reptilijoms ir žuvims, kaip rašo facepla.net.
Keliaujančių albatrosų, kurie gyvena Antarktidos ir Indijos vandenyno "pasienyje", populiacija per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo. Nors šie dideli ir gudrūs paukščiai turi ne daug priešų, didelę grėsmę jų populiacijai kelia kiaušinius vagiantys gyvūnai ir žmonės, tiksliau žvejų laivai, į kurių tinklus dažnai albatrosai įsipainioja ir žūsta.
Tačiau pastaruoju metu albatrosų skaičius pradėjo augti, o patys paukščiai tapo sunkesni vidutiniškai vienu kilogramu. Ir visa tai nutiko dėl klimato kaitos. Jų gyvenamai vietovei būdingi vėjai pasislinko Pietų ašigalio link ir tapo stipresni, todėl radikaliai pakeitė albatrosų gyvenimą.
Dabar paukščių oro keliai yra arčiau salų, kur jie peri, ir toliau nuo žmonių žvejybos vietų. Sustiprėjus vėjams, albatrosai pradėjo greičiau skraidyti ir įveikti didesnius atstumus, o tai reiškia ir sėkmingesnes medžiokles. Dabar jiems nebebūtina palikti kiaušinius arba mažylius lizde be apsaugos. Be to, albatrosai nebebadauja perėjimo metu ir padeda 15 proc. mažiau tuščių kiaušinių.
Džiaugtis klimato kaita gali ir šaltakraujai driežai, nes tai įtakoja jauniklių dydį, judrumą, padidina patelių skaičių ir driežų intelektą. Pavyzdžiui, eksperimentai rodo, kad kai kurie australiški driežai, išsiritę iš kiaušinių šiltame lizde, greičiau nusprendžia, kur pasislėpti iškilus grėsmei. O po kelių treniruočių, jie sugeba atskirti, kurie urvai yra tikri, kurie dirbtini. Tuo metu jų “paprasti” giminaičiai neparodė jokio progreso.
Šiltesniame klimate reptilijos turi evoliucinį pranašumą ir jiems mažesnę grėsmę kelia grobuonys, o patys gali susimedžioti daugiau maisto.
Jei šiltakraujės žuvys turėtų intelektą, jos irgi džiaugtųsi: Šiaurės Atlanto vandenų atšilimas didina tokių žuvų populiaciją. Vandens temperatūros didėjimas didina šių žuvų mailiaus išgyvenimo galimybes ir daro teigiamą įtaką tolesniam jo augimui.
Be to, tokios sąlygos palankios zooplanktono bei fitoplanktono, kurie yra jūrų maistinės piramidės pagrindas, augimui.
Pasak Didžiosios Britanijos Bristolio universiteto mokslų daktaro Stepheno D.Simpsono, plekšnių, saulenių, kefalių ir kitų – iš viso 177 žuvų rūšių - populiacija per pastaruosius trisdešimt metų išaugo dvigubai.
Šaltakraujių žuvų mažėja, tačiau šių rūšių yra dvigubai mažiau, nei tų, kurių populiacija auga. O tai ypač džiugina žvejybos pramonę.
