Jau spėjo paragauti

Kad grybavimas yra tarp lietuvių itin populiari pramoga pasakyti nesunku – vos išdygus pavasariniams grybams didžiausi entuziastai patraukė į miškus ir daugelis iš jų grįžo tikrai ne tuščiomis.

Kaunietė Liepa jau spėjo apsilankyti savo mėgiamose vietose ir pasirinkti pirmųjų grybų. Ji sako, kad šiemet pavasaris šaltokas, todėl jie pradėjo vėlai dygti ir palyginti su pernai jų daug mažiau.

„Ilgą laiką nebuvo lietaus ir grybiena dar neatsigavo. Pavasarį pirmųjų grybų nėra daug: bobausiai, briedžiukai ir pavasarinės balteklės. Tai yra populiariausi, kuriuos ir pati valgau. Dygsta jau ir bohemiškieji aukšliavarpiai ir kitos briedžiukų rūšys, kuriuos draudžiama rinkti. Šiemet radau valgomųjų briedžiukų, kažkiek valgomųjų bobausių, nes kirtimuose, kur jie auga, sausoka. Daug radau didžiųjų bobausių. Balteklių dar neieškojau, planuoju tai daryti šią savaitę“, – pasakoja ji.

Grybai

Šiųmetinių bobausių jau paragavusi Iveta teigia, kad juos renka biržėse, kur auga atsodintas miškas. Ji patarė, kaip šiuos grybus geriausia paruošti.

„Reikia juos gerai nuplauti, nes auga smėlyje, ir būtinai pervirti su druska tris kartus. Kai išverdi tris kartus, ant keptuvės pakepi svogūną ir grybus, įmuši kiaušinius. Pabarstai druska, pipirais. Labai gardus grybas“, – dalijasi ji.

Puikus metas grybauti

Nors grybavimo sezonu daugelis vadina rudenį, pavasarį miškuose galima rasti bent 10 grybų rūšių.

Vienas pirmųjų pasirodančių grybų yra austriškoji plačiataurė. Jos nepastebėti miške sunku, mat šis grybas yra ryškios raudonos spalvos. Gamtininkas Deividas Makavičius teigia, kad šis grybas išskirtiniu skoniu nepasižymi, tačiau yra traškus ir tinka padažui.

Austriškoji plačiataurė

Gamtininkas sako, kad Šiaurės Vakarų Lietuvoje briedžiukų pernai tokiu metu jau augo daugelyje vietų, šiemet jų dar daug kur nėra. Taigi, jei miškuose šių grybų dar neradote, labai gali būti, kad jie pasirodys netrukus. Pašnekovas sako, kad pavasaris savaitėlę vėluoja.

Jis tikina, kad pavasarinės rūšys gali kiek vėluoti, o štai pavasarinis baltikas, kuris pasirodo gegužės mėnesio gale – birželio pradžioje, tuo metu ir turėtų dygti, mat iki to laiko orai susireguliuos.

D. Makavičius pasakoja, kad bobausiai dažniausiai auga pietinėje Lietuvos dalyje, kur yra pušynų kirtavietės, smėlynai, o štai briedžiukai dygsta Žemaitijoje arba Šiaurės Lietuvoje. Jiems palankesnės vietos yra parkai, pievos, lapuočių miškai ir net sodybų kiemai.

Pavasarinis baltikas

Nors nemažai žmonių vengia rinkti įvairesnius grybus, gamtininkas tikina, kad, pavyzdžiui, briedžiukus galima valgyti net per daug neapdorojus. Tereikia pakepti keptuvėje. „Jis neturi nuodingų medžiagų ir yra labai vertinamas užsienio restoranuose“, – yra sakęs pašnekovas.

O štai bobausiai, nors yra valgomi, turi savyje nuodingos medžiagos – giromitrino, todėl juos prieš valgant derėtų keletą kartų išvirti arba išdžiovinti.

Su briedžiukais žmonės dažnai supainioja saugomą grybų rūšį – bohemiškąjį ir pirštuotąjį aukšliavarpį. Šie grybai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, todėl juos skinti draudžiama.

Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje, krūmynuose, parkuose ir lapuočių miškuose, auga pavasarinė balteklė. Ji taip pat valgoma.

Valgomoji geltonpintė

Gegužės mėnesį taip pat galima rinkti valgomąją geltonpintę. Šis grybas auga ant nusilpusių medžių ir kelmų. Gamtininko teigimu, tinkamai paruoštas jis net daug kam primena vištieną. Tik maistui jis siūlo naudoti dar jaunus, minkštus grybo vaisiakūnius.

Trumpam gali pasirodyti visų mėgstami baravykai

Pavasario gale – vasaros pradžioje galima rasti ir pirmųjų tradicinių grybų: voveraičių, lepšių, raudonviršių ir net baravykų paąžuolių. Tik jie pasirodo trumpam, taigi pasiseka ne visiems.

„Jie pasirodo gegužės gale–birželio pradžioje, o po to išnyksta ir vėl jų galima rasti tik rugpjūčio antroje pusėje–rugsėjo mėnesį. Labiausiai šių grybų reikia ieškoti pamiškėse. Kas žino vietas, kur jie auga, galima spėti per tas porą savaičių pasirinkti“, – tikina D. Makavičius.

Birželio pradžioje atviresnėse vietose, parkuose, soduose, pievose dar galima aptikti ir kukurdvelkius – didžiąsias langermanijas. Ši grybų rūšis užaugina įspūdingus kamuolio dydžio vaisiakūnius. Vis dėlto gamtininkas įspėja, kad jie buvo įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, tad maistui rinkti nebegalime.

Dar vienas iš grybų, kuris pasirodys artimiausiu metu, yra valgoma ąžuolinė kepena. Tai – raudonos spalvos kepenų formos grybas, kuris auga ant medžių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją