Reaguojant į pranešimus, paukščių gelbėti siunčiami Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai. Jeigu pavojus tik tariamas, tai ne tik sugaištamas gelbėtojų laikas, bet ir veltui eikvojamos gyvūnų apsaugai skirtos lėšos.
Pastaruoju metu maži ir seklūs vandens telkiniai yra pasidengę ledeliu, todėl Lietuvoje likę žiemoti vandens paukščiai – gulbės, antys, laukiai, didieji dančiasnapiai – jau neteko savo buveinių. Dauguma jų išskrido ieškoti dar neužšalusių telkinių, tačiau gulbės skristi neskuba, ypač iš ten, kur jas iki šiol maitino žmonės.
Pamatę tokius užsilikusius paukščius žmonės iš karto sunerimsta ir puola skambinti pavojaus varpais, kviesti gelbėtojus. Gamtininkai primena, kad paukščiai gali be lesalo ramiai ant ledo tupėti ar snūduriuoti net kelias dienas, ir prašo pranešti tik apie sužeistus ar neįgalius, luošus paukščius bendruoju pagalbos telefonu 112.
Lietuvoje aptinkamos šios gulbių rūšys: Juodoji gulbė (Cygnus atratus), Mažoji gulbė (Cygnus columbianus), rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, Gulbė nebylė (Cygnus olor).
Juodoji gulbė matyta keliose Lietuvos vietose. Daugiausiai gyvena pietryčių ir pietvakarių Australijoje, Tasmanijoje, Naujojoje Zelandijoje. Mažoji gulbė Lietuvoje aptinkama per migraciją. Gulbė giesmininkė Lietuvoje peri, bet populiacija nedidelė, o pavienės perinčios poros ir nedidelės jų grupės randamos įvairiuose rajonuose. Migracijų metu dažnesnė vakarinėje šalies dalyje. Dideli pulkai aptinkami ir didžiuosiuose Sūduvos ežeruose. Nedaug paukščių žiemoja Baltijos pajūryje ir neužšalusiuose didesnio ploto sekliuose vidaus vandenyse. Gulbė nebylė Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Usūrio. Arealas šiaurėje siekia pietų Skandinaviją, Obės aukštupį, pietuose – Tibetą, Iraną, Mažąją Aziją, Balkanus, pietų Prancūziją. Žiemoja Europoje, Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų pakrantėse. Lietuvoje įprasta rūšis. Iki XX amžiaus 4 dešimtmečio Lietuvoje gulbės buvo beveik išnykusios. Tačiau jų populiacija atsikūrė Tado Ivanausko rūpesčiu iš Žuvinto ežero. Dėl gan šiltų žiemų Lietuvoje didelė dalis gulbių nebylių lieka žiemoti. Tuomet jos susitelkia į būrius ir gyvena neužšalančiuose miestų vandens telkiniuose bei minta žmonių paliekamu lesalu.
Antiniai – plačiai paplitusi ir gausiausia žąsinių būrio vandens paukščių šeima, kurią sudaro apie 150 šiandien gyvenančių rūšių priklausančių 40-50 genčių. Kai kurios rūšys, tokios kaip didžioji antis ir pilkoji žąsis dar priešistoriniais laikais buvo prijaukintos žmonių ir dabar veisiamos dėl mėsos, kiaušinių ir pūkų.
Laukiai - vištelinių šeimos vandens paukščių gentis. Lietuvoje plačiai paplitusi viena rūšis - laukys. Didysis dančiasnapis – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis, aptinkamas visame krašte. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Tai stambūs vandens paukščiai - atstumas tarp išskleistų sparnų 78-94 cm. Minta žuvimi, moliuskais ir vėžiagyviais, jauniklių pagrindinis maistas - vandens vabzdžiai.
