Tačiau kaip su juo elgtis - sudėtingas klausimas. Lietuvos zoologijos sodas fazano nepasigedo, o Gyvūnų globėjų asociacija įpareigota gelbėti tik sužeistus gyvūnus.

Skaitytojo teigimu, paukštis atrodė sušalęs, todėl ir pradėta ieškoti pagalbos.

„Paukštis sužeistas? Ne? Tada ne mūsų reikalas“, - taip su manimi kalbėjo Gyvūnų globėjų asociacija. Pirma mintis - galim sužeist, aišku, kad būtų jų jurisdikcija, bet tai būtų kvaila..., - stebėjosi Mikas. - O paukštis vis dar ant to paties medžio, kartais palaipioja nuo vienos šakos ant kitos. Pabėrėm sausų dribsnių - gal susivilios. Bet ką su tokiu daryti - iki dabar neaišku. Daugiau institucijų, kuriom būtų tai įdomu, nežinom.“
Gamtininkas S. Paltanavičius
Kam priklauso jį sugauti? Na, pagal laukinės gyvūnijos įstatymą, savininkas per mėnesį turi jį susigauti. Visgi tai yra jo nuosavybė ir jei tos nuosavybės šiuo metu nemato akyse, turi rūpintis jos susigavimu.

Tačiau vyras nepasidavė ir pirma GRYNAS.lt žurnalistų apskambino ir ornitologų draugiją, ir net pačią Aplinkos ministeriją.

Paskutiniais duomenimis, paukštis taip ir paliktas pušyje.

Kur fazano savininkas?

Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento specialistas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius patvirtino, jog tai bus kažkieno augintas paukštis ir jo gaudynės gali tapti tikrų iššūkiu.

Rašytojas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius
„Sušalt jis neturėtų sušalti. Nors to gal ir nereikėjo daryti, bet perskambinau Gyvūnų globėjų asociacijai ir sakiau - priglauskit tą paukštį. Vis pasitaiko dabar atvejų: Žvėryne buvo mandarininė antis, gaigaliukas toks gyveno. Kiti džiaugiasi – ak, graži gamta. Bet čia ne gamta, jie pabėgę iš nelaisvės. Galima sakyt, nelaimingas atvejis – žmogui pabėgo laikomas paukštis. To fazano buvimas gamtoje... tiesiog beprasmis. Jis negali prisitaikyti prie mūsų gamtos, prasimaitinti. Nebent ras kur Kaune besniegį šlaitą... Geriausia, žinoma, būtų, kad jis nueitų prie žmonių ir jį kažkaip pagautų. Nors nebus taip paprasta, fazanai puikiai skraido. Sakote, tupi pušy? Oi, tada išvis... Žinot, kai skambina gelbėtojams ir sako: „Atvažiuokite, ant stulpo tupi gandras, reikia jį pagauti. Tai tokiam žmogui atsako: tai jūs gal pagaukite, o mes jau atvažiuosim paimti“, - juokavo gamtininkas.

Vyras teigė, jog pabėgusių naminių paukščių iš tiesų nepriklauso gaudyti niekam, išskyrus jų pasigedusįjį.

„Vis dėlto, kai n-toji jų karta užauga nelaisvėje, jie vis tiek eis prie žmonių, į mišką neskris, - svarstė S. Paltanavičius. - Kam priklauso jį sugauti? Na, pagal laukinės gyvūnijos įstatymą, savininkas per mėnesį turi jį susigauti. Visgi tai yra jo nuosavybė ir jei tos nuosavybės šiuo metu nemato akyse, turi rūpintis jos susigavimu. Mes šiokias tokias lėšas skiriame Gyvūnų globėjų asociacijai ir jiems yra apibrėžta: „sergantys, sužeisti, tie, kuriems reikalingas gydymas“. Jie nerenka nugaišusių ar tų, kurie visai sveikai atrodo. Tiesiog tokiu atveju mes jiems to važiavimo neapmokėtume“.

Ar paukščiu bus pasirūpinta?

Vis dėlto gamtininkas kreipėsi į Gyvūnų globėjų asociaciją, prašydamas paukščiu pasirūpinti.

Asociacijos atstovė Deimantė Augustaitytė teigė, jog pranešimo apie fazaną asociacijoje neužfiksuota.

„Šiaip jau, mums nepriklauso karvės ir tie visi naminiai paukščiai. Neseniai net į parduotuvę Laisvės alėjoje buvo įskridęs fazanas. Na, bet važiuojame, juk nepaliksi to gyvūno. Prie didelės minusinės temperatūros jam lauke bus per šalta. Būna, kad voljerai netvirtai įrengti ir paukščiai pabėga. Šiuo metu ne per mus tai yra derinama, jei gausime pranešimą, kad reikia nuvykti, važiuosime, - teigė D. Augustaitytė.

Ornitologų draugijos atstovas Gediminas Petkus teigė, jog fazaną pastebėjęs gyventojas dar gali kreiptis ir į aplinkosaugininkus.