Uogas lesa ne lietuviški varnėnai
„Varnėnai iš tikrųjų tas uogas lesa, nieko čia neapgausi. Jie padaro žalą vyšnioms, bet gyvo paukščio nesureguliuosi. Tiesa, galiu pasakyti, kad vyšnias nulesa ne mūsiškiai varnėnai, didžiąja dalimi tai yra jaunikliai, kurie pasirodo iš šiaurinių šalių, mūsiškiai dar tuo metu būna prie lizdų“ - sakė L. Raudonikis.
Kaip pasakojo L. Raudonikis, ne vieni varnėnai lesa uogas, tai daro ir kiti paukščiai, tiesiog vieni mėgsta vienokias uogas, kiti kitokias. Varnėnai pasižymi tuo, kad lesa tik sveikas uogas, esančias ant medžio, nuo žemės renka retai, o štai, pavyzdžiui, strazdai lesa žemiau esančias uogas, tarkime, serbentų krūmus.
Varnėnai neša ir naudą
Nors varnėnai lesa sodų uogas ir neretai užsitraukia šių sodų savininkų rūstybę, jie atlieka ir sanitarų vaidmenį. Išlesdami tam tikrų rūšių tam tikrą skaičių kenkėjų palaiko gamtoje populiacijų balansą.
„Jie neleidžia susidaryti kritinei kenkėjų masei, jų antplūdžiui. Įvairūs paukščiai, ne tik varnėnai, lesa įvairius vabzdžius ir palaiko balansą“, - aiškino L. Raudonikis.
Rudeniop, kuomet jiems reikalinga daugiau maisto prieš migraciją, daug varnėnų pereina ant uogų. Net ir tokie plėšrūnai, kaip, pavyzdžiui, kiaunės, rudeniop patampa augalėdžiais ir imasi maitintis uogomis.
„Tuomet, kur yra didesnė maisto koncentracija, ten koncentruojasi ir daugiau paukščių. Šiaip varnėnų būriai labiau klajoja ir neužsibūna vienoje vietoje, tačiau kai yra sodų masyvai, kuriuose daug maisto, paukščiai ten ilgesniam laikui apsistoja. Gal tuomet žmonėms tos žalos ir daugiau padaro“, - dėstė LOD vadovas.
Kaip baidyti varnėnus nuo uogų?
Kad varnėnai nelestų uogų – neįmanoma, nes tai jų pagrindinis maistas, tačiau ornitologas pateikė kelis būdus, ką padaryti būtų galima, kad uogų liktų ir sodininko skrandžiui.
„Žmonės kaip ir nelaiko varnėno priešu, patys kelia jiems inkilus, mato, kad varnėnai parenka sodo vabzdžius, tik aišku, kai pamato, kad šie ir uogas lesa, pradeda pykti. Negali laukinės gyvūnijos sureguliuoti, kad ji kaip naminė elgtųsi. Taip pat negali nuo jos ir atsiriboti“, - šypsojosi L. Raudonikis.
Kas gyvena pastoviau, dažniau būna prie namų, gali imtis paukščių baidymo, kuris, ornitologo teigimu, yra gana efektyvus būdas apsaugoti sodo vaismedžius. Šis būdas nepatogus tuo, kad tai daryti reikia nuolat.
„Tinklai turi keleriopą efektą. Paukščiai po tinklais palenda ir vis tiek lesa, juose ne tik varnėnai,bet ir kiti paukščiai gali įsipainioti. Tai aišku netyčinis jų žudymas, baudos nereiks mokėti, bet daroma gamtai žala, žūsta kiti – zylės, smulkūs žvirbliai paukščiai - kurie yra ne prie ko“, - sodininkų naudojamus tinklus vyšnioms apsaugoti kritikavo gamtininkas.
Vis dėlto tiems, kurie be tinklų ant savo sodo vaismedžių apsieiti negali, L. Raudonikis patarė rinktis smulkesnių akių tinklus, kad maži paukščiai į juos negalėtų įkišti galvų, nepasismaugtų.
„Varnėnai reaguoja ir į baidykles – garsines, šlamančias. Ilgainiui, jei baidykle vis ta pati, jie išmoksta atskirti ir nebebijo. Kai kas naudoja mažąsias paprasta petardas, kurios ne šaudamos, o iš rankos metamos pagąsdinimui. Visų vyšnių neišsaugosi, bet dažniausiai žmonės visų ir nenuskina, todėl reikėtų gal dalintis“, - juokėsi ornitologas.
Verslui pataria investuoti į baidymą
Tiesa, pašnekovas sutiko, kad jeigu sodo vaismedžiai nėra skirti tik asmeniniam naudojimui, o auginami kaip verslo produkcija, reikia imtis ir didesnių apsaugos priemonių.
„Jeigu žmogus daro verslą, augina uogas ir iš to gyvena, tada reikia investuoti ir į baidymą. Reikia paukščių baidymo lėšas įskaičiuoti į sąnaudas. Pavyzdžiui, agro kultūros ūkiai perka brangias garsines patrankas nuo kormoranų apsiginti. Jos kainuoja dešimtis tūkstančių, bet jeigu tai padeda daugiau produkcijos užsiauginti, ši investicija apsimoka“, - kalbėjo L. Raudonikis.
„Išvengti varnėnų uogų nulesimo iš karto sakau - nepavyks, tai turbūt yra bloga naujiena sodininkams – kad varnėnai nelestų uogų yra utopija, reikia priimti tai kaip realybę“, - užbaigdamas pokalbį patarė LOD vadovas.
