Ornitologai mėgėjai sako, kad dabar pats metas žieduoti jauniklius, dar tupinčius inkiluose ar lizduose, nes dar savaitė kita ir jie paliks lizdus. Duomenys apie sužieduotus paukščius padeda nustatyti jų amžių, migracijos kelius, rūšies populiaciją.
Beveik dvidešimt metų žieduojantis paukščius miškininkas Saulius Valiūnas save vadina tik mėgėju. Per metus sužieduoja apie 300–400 šimtus zylių, kregždžių, raudonuodegių, čiurlių, margasparnių musinukių jauniklių, išperėtų lizduose ir miške į medžius įkeltuose inkiluose.
„Nors paukščiukai į tualetą išeiti negali, bet, kaip matote, inkile švaru, nes išmatos yra specialiame maišelyje, kurį tėvai tiesiog išneša ir išmeta“, – aiškino paukščių žieduotojas Saulius Valiūnas.
Į tinklus Ventės rage patenka įvairesnių, nežinia iš kur atskridusių paukščių, o čia inkiluose – daugiausia tos pačios rūšys. Tad žieduojant labiau gali stebėti paukščių amžių, migracijos kelius, populiacijos pokyčius, kuriuos koreguoja intensyvus miško kirtimas.
„Mažieji paukščiai grįžta į tą pačią perėjimo teritoriją, bet į tą patį lizdą negrįžta, vis stengiasi įsikurti kitoje vietoje. Tuo tarpu gandras į tą patį lizdą grįžta kelis metus iš eilės“, – pasakojo paukščių žieduotojas.
Vieni įdomiausių Lietuvos paukščių – čiurliai. Jie peri tiesiog Smalvų girininkijos kieme. Įdomu tai, kad šie paukščiai savo noru niekada netupia ant žemės ir visą gyvenimą praleidžia ore.
„Ore jie gaudo vabzdžius, čia ir lizdui medžiagą renka. Geria taip pat ore – virš vandens skrisdami, ir miega ore – skrisdami. Tai vieni iš greičiausių pasaulio paukščių, galintys lenktyniauti net su sakalu. Sakalas greitį pasiekia krisdamas laisvu kritimu, o čiurlys – skrisdamas 100 km per valandą“, – atskleidė S. Valiūnas.
Svarbiausia, pasak miškininko, jauniklius žieduoti laiku. Štai paaugusių zylės jauniklių liesti negalima, nes išskris nesustiprėję, o genio vaikų – iš aukštai medyje įrengtos siauros angos taip pat neištrauksi.
Ornitologai mėgėjai, kurių Lietuvoje per keturiasdešimt, duomenis apie sužieduotus paukščius perduoda į paukščių žiedavimo centrą. Tai svarbi medžiaga moksliniams tyrimams.
