Žemės ūkis turi tapti svarbiausiu klausimu, diskutuojant apie klimato kaitą, - sako Didžiosios Britanijos vyriausybės vyriausiasis mokslinis patarėjas Jonas Beddingtonas.
Žemės ūkyje nuo 70 iki 80 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip azoto oksidas, išsiskiria dėl azoto trąšų naudojimo. Todėl ateityje maisto produktų gamybos apimčių didėjimas turi būti pasiektas neskatinant šių trąšų naudojimo, – sakė tarptautinės plėtros profesorius Gordonas Conway'us.
Kaip ateities sprendimą jis įvardina „žemę tręšiančius medžius“. Buvo įrodyta, kad šie medžiai padidino Afrikos kukurūzų laukų, kuriems nebuvo naudojamos jokios dirbtinės trąšos, derlingumą keturis kartus.
Žemės ūkio mokslinių tyrimų centro dirvožemio chemikas Keithas Gouldingas ir jo kolegos tiria ir kitus metodus, mažinančius šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas žemės ūkyje.
K. Gouldingas ir jo komanda tiria dirvožemio mikroorganizmus, kurie pakeičia azotą (iš azotinių trąšų) į azoto suboksidą. Visų pirma, jie tikisi suvaldyti mikrobus arba jų genus tam, kad dirvoje išliktų kuo daugiau azoto.
Mokslininkai nustatė, kad dirvožemiai išskiria daugiau azoto oksido, jei jie yra sausi ir staiga sudrėksta – tai procesas, kuris gali dažnėti kintant klimatui. Mokslininkai rekomenduoja laikyti dirvožemį drėgną, kad azoto oksido išsiskyrimas būtų kuo mažesnis.
Trylikos mokslininkų grupė, tarp kurių dirbo ir J. Beddingtonas, praeitą mėnesį pradėjo aiškintis, kaip sukurti tvarų žemės ūkį, kuris prisidėtų prie maisto saugumo, kovojant su klimato kaita.
