Viską skandinantis ruduo – tik pradžia: žiemos prognozės nieko gero nežada

 (203)
Šiųmetis ruduo pažėrė nemažai staigmenų: nesiliaujantis lietus, užtvindyti žemdirbių laukai, greitai krentanti oro temperatūra. Mokslininkai konstatuoja: klimato kaita – neginčijamai jaučiama. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip kito rudens sezonas per daugiau nei dešimtį metų ir koks jis prognozuojamas ateityje.
Liūtis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Tokie gausūs krituliai – pirmą kartą per 50 metų

Labiausiai išskirtinis šio rudens bruožas – gausūs krituliai. Kaip pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Panevėžyje, šiemet iškrito daugiausia kritulių per pastaruosius 50 metų.

„Pirmiausia, šį rugsėjį visi pastebėjo labai ryškų požymį – gausius kritulius. Jie buvo keletą kartų gausesni nei įprastai turėtų būti rugsėjį. Vidutiniškai Lietuvoje būna apie 55 mm kritulių, tad norma viršyta net keletą kartų. <...> Tokių miestų, kur rugsėjis rekordiškai lietingas per keliasdešimt metų, ne vienas“, – teigia dr. D. Valiukas.

Klimatologas tęsia, kad šių metų rudens oro temperatūra, atsižvelgiant į rugsėjį ir prognozuojant spalį bei lapkritį, nėra smarkiai nutolusi nuo vidutinės daugiametės normos: „Prognozės tokios, kad spalis turėtų būtų artimas vidutinei spalio temperatūrai, ji yra 7,2 laipsniai.“

Metinės oro temperatūros stulpelis kyla į viršų

Vis dėlto D. Valiukas pažymi, kad, nepaisant atskirų metų ar mėnesių svyravimų, rudens ir kitų metų laikų daugiametė temperatūra kyla. Tiesa, rudens temperatūra, lyginant su kitais metu laikais, pakito mažiausiai, nors šis metų laikas ilgėja. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pateiktoje daugiametės oro temperatūros diagramoje lyginama standartinė klimato norma, išvesta skaičiuojant oro temperatūros vidurkį nuo 1981 metų iki 2010 metų, ir 2016 bei 2017 metų orų temperatūrų vidurkiai kiekvieną mėnesį.

Iš diagramos matyti, kad oro temperatūra 2016 ir 2017 m. krypsta nuo bendrųjų tendencijų – standartinės klimato normos. Tačiau šių metų rugsėjis buvęs artimas įprastinėms sąlygoms, t. y. standartinei klimato normai (1981–2010 m. rugsėjo vidutinei oro temperatūrai).

Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 1981–2010, 2016 ir 2017 m.
Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 1981–2010, 2016 ir 2017 m.
© Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

„Tiesa, žiemos temperatūros pokytis, lyginant su kitais metų laikais, yra didesnis ir jis numatomas didesnis ateityje. O bendrai žiūrint, temperatūra kyla, vasara baigiasi vėliau ir ruduo pasislenka į priekį. <...> Kartu ruduo stumiasi į žiemą. Ruduo, kad ir vėliau, ateina, žiema trumpėja“, – akcentuoja klimatologas dr. D. Valiukas.

Ūkininkai skaičiuoja milijoninius nuostolius

Šiemet daugiausia nuostolių ir nerimo sukėlė itin didelis kritulių kiekis. Dėl užlietų laukų ūkininkai daugelyje Lietuvos regionų neteko derliaus. Be to, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas perspėja, kad kiti metai bus ne ką geresni nei šie.

„Tikslios sumos įvardyti dar negalime, nes vieni skaičiuoja 40 mln., kiti 200 mln. Eur, bet aš manau, kad bus žymiai daugiau. <...> Sumos ne tik kad nemažėja, bet, mano nuomone, dar ir auga. <...> Ne tik kad šiais metais derliaus visiškai nėra – kitiems metams pagrindai nepadėti visiškai. Nepasėta apie 50 proc. žieminių rapsų. <...> Dalis ūkininkų gal ir spėjo pasėti, bet matome, kad vėl lyja, balos didėja, per paskutines keturias dienas pagal žemės ūkio matuoklę vėl 20 mm prilyta. Prognozių, kad išdžiūtų, nėra, todėl padėtis absoliučiai blogėja“, – situaciją nupasakoja ūkininkų atstovas.

Anot jo, prasčiausia padėtimi šiuo metu skundžiasi Biržų, Panevėžio, Ukmergės, Ignalinos, Rokiškio, Kėdainių ūkininkai. Panaši situacija prognozuojama Skuodo ir Kretingos žemdirbiams.

Nuo Atlanto keliauja ciklonai

Mokslininkai tvirtina, kad orų permainos labiausiai susijusios su klimato kaita, kuri daro įtaką orų cirkuliacijai, o meteorologiniai reiškiniai tampa vis ekstremalesni. Vis dėlto kokių orų tikėtis artimiausiu metu arba kaip paaiškinti buvusį tokį lietingą rugsėjį, galima remiantis orų cirkuliacija virš Atlanto vandenyno.

Šlapdriba
Šlapdriba
© DELFI / Tomas Vinickas

„Mūsų klimatą ir orus lemia atslenkančios oro masės, su kuriomis atkeliauja ir ciklonai arba anticiklonai. Pas mus šį rugsėjį vyravo orai su ciklonais, jie ir atnešė kritulius. Bet kiekvienas mėnuo yra atskiras. Jei mes žiūrėtumėme kaip į klimatą, klimato kaitą, tas kintančias tendencijas, tai jas reikia vertinti per ilgą laikotarpį. Yra labai daug veiksnių, nulemiančių bendrą cirkuliaciją“, – aiškina klimatologas.

Anot jo, šių metų vasaros pabaigoje ir rugsėjį per Lietuvą vienas po kito keliauja ciklonai su lietingais orais: „Kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį susiklosto tam tikra atmosferos cirkuliacija, ir tuo metu pas mus atkeliauja vienokio ar kitokio pobūdžio dariniai – ciklonai, anticiklonai, jie atneša kritulius arba saulę. Šiais metais susiklostė tokia situacija, kad pas mus vienas po kito keliavo ciklonai su labai lietingais orais. Ta situacija priklausė nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, kokia buvo Atlanto vandenyno vandens temperatūra: jo atšilimas, pasiskirstymas – vienas iš veiksnių, lėmusių, kad keliavo lietūs. Kaip ir vasarą, kai pietinėje Europos dalyje – karščiai, pas mus – vėsiau, drėgniau.“

Tačiau dr. D. Valiukas pabrėžia, kad didžiausias kritulių kiekio pokytis, jo didėjimas ateityje prognozuojamas žiemą: tiesa, dėl to, kad vidutinė daugiametė žiemos temperatūra irgi kyla, daugės lietaus bei šlapdribos, o sniego mažės.

Viską skandinantis ruduo – tik pradžia: žiemos prognozės nieko gero nežada
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Krituliai yra toks kintantis elementas, vieną mėnesį jų daugiau, kitą mėnesį mažiau. Jų daugėja žiemą, o vasarą pokytis mažesnis. Nepaisant prognozuojamų kritulių kiekio augimo ateityje, numatoma, kad liepą ir rugpjūtį jų kiekis gali mažėti. Tačiau pagrindinis kritulių pokytis yra intensyvumo kaita. Ta norma, kuri pas mus turėtų iškristi per mėnesį, gali iškristi per keletą dienų ir vėliau kritulių nebus. Ir pats kritulių pobūdis šaltuoju metų laikotarpiu. Daugėja skystųjų kritulių, jų daugės ir toliau, mažėja kietųjų kritulių“, – tendencijas aiškina klimatologas.

Lietus bus dažnesnis svečias ir žiemą

Mokslininkai aiškina, kad krituliai visais metų laikais vis labiau skirsis intensyvumu. Kitaip tariant, jei žiemą daugės ilgalaikių šlapdribų ar lietaus, tai vasarą dažnės trumpalaikių, bet labai stiprių liūčių. Tačiau rudens sezonas, anot klimatologų, smarkiai keistis neturėtų.

Klimatologas Justinas Kilpys sako, kad per pastaruosius 50 metų metinis kritulių kiekis padidėjęs tik apie 4 proc.

„Mūsų šalyje, Baltijos jūros regione, yra du pagrindiniai klimato kaitos ženklai, susiję su krituliais. Jų daugėja šaltuoju sezonu, iš principo žiemą padaugėja kritulių iki 12 proc. mūsų regione. <...> Faktas, kad žiemą daugėja kritulių ir kad krituliai vis dažniau iškrenta intensyvių liūčių metu. Bet jeigu žiūrėtume tik rudens sezoną, tai per pastaruosius 50 metų jis nėra drastiškai pasikeitęs“, – teigia pašnekovas.

J. Kilpys tęsia, kad šiuo metu mokslininkai numato du galimus scenarijus, kiek keisis kritulių liekis, priklausomai nuo to, kiek pasauliui pavyks sumažinti oro taršą: „Yra keli kritulių kiekio scenarijai, kurie priklauso nuo to, kiek žmonės sumažins atmosferos taršą. Bet kuriuo atveju, kritulių kiekis augs; jei žmonės sumažins taršą, tai kritulių padaugės apie 4–5 proc., o, jei taršos nemažins, kritulių kiekis gali išaugti ir iki 13–14 proc. Čia metinis kritulių kiekis. Tai, tarkim, žiemą blogiausiu atveju kritulių kiekis gali paaugti iki 24 proc., tai jau būtų labai dideli pokyčiai. Šiais metais ir vasara, ir ruduo lietingi. Taigi šie metai bus išskirtiniai, bet tai nereiškia, kad tai taps kasdienybe arba kad kiti metai bus visai kitokie.“

Gali pakilti upių vandens lygis

Esant dabartiniam kritulių kiekiui, jau stoja įprastas žmonių gyvenimas. Nuo lietaus vandens tvinsta miestai, rajonai: užliejami žmonių rūsiai, dirbami laukai, net gatvės ir keliai. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius paaiškina, kad žemė tiesiog nesusidoroja su tokiu kiekiu kritulių.

„Žemė nebesugeria (kritulių – red.) – akivaizdu. Kai lauke balos užsistovi ilgiau nei kelias savaites, tai jau pirmieji požymiai, kad dirva permirkusi ir po dirvožemiu esantis gruntas prisisotinęs vandens. Matyt, jau tiek, kad tuščių porų praktiškai nebelikę. Šiaip infiltracija vyksta tol, kol yra oro pripildytų tarpelių, tada vanduo tą orą išstumia ir taip tarsi sunkiasi. O kai jau prisipildo viskas, tada jau telkšo balos. Tai galima vadinti, sakykim, teritorijos užtvindymu ar kuo nors panašiu, Lietuvoje net neturime tokio termino“, – pasakoja hidrologas.

Viską skandinantis ruduo – tik pradžia: žiemos prognozės nieko gero nežada
© DELFI / Tomas Vinickas

Anot mokslininko, jei ir toliau taip lis, kils vandens lygis upėse, o tai reiškia, lygumose esančios sodybos, namai bus užlieti: „Jeigu iš tikrųjų situacija išliks panaši <...>, artimiausiomis dienomis daugelyje rajonų lis, tai neabejotina, kad kils vandens lygis. Ir tas vanduo po truputį pradės bėgti, nes jau į gruntą jis nebesisunkia, turi nubėgti paviršiumi. <...> Labai žemai išsidėsčiusiuose regionuose, kur žmonės gyvena lygumose prie upės (daugiausia – Nevėžio baseine), gyventojai pajus: pradės semti rūsius, kai kurias teritorijas gali apsemti paupių vanduo.“

Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, vykstantys klimato kaitos pokyčiai ir prognozės, siekiant išvengti nuostolių ateityje, skatina valstybės ir savivaldybių institucijas ir ūkio subjektus atsakingai planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kurios didintų visų Lietuvos ūkio sektorių (energetikos, pramonės, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei kt.) infrastruktūros atsparumą. Žemės ūkyje diegti šias svarbiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones: perėjimą nuo pramoninio prie darnaus ūkininkavimo, irigacines sistemas, išplėstą žemės ūkio pasėlių ir gyvulių draudimo sistemą, savišalpos foną, gyvulių ir žemės ūkio kultūrų selekciją ir kt.

Tokius Lietuvos orus pastaruoju metu lemia vienas po kito besikeičiantys ciklonai. Šių metų vasaros pabaiga ir rudens pradžia būtent tuo ir skiriasi nuo ankstesnių metų. Mokslininkų teigimu, tai – tik laikini reiškiniai. Kritulių kiekis rudenį ateinančiais metais smarkiai skirtis nuo daugiamečių normų neturėtų, tačiau žiemą vis dažniau sulauksime lietaus, o vasarą – trumpų, smarkių liūčių, todėl kritulių Lietuvoje bus vis daugiau, o temperatūra visais metų laikais po truputį kils.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)