Nė vienas delfinariumas negali suteikti reikiamos erdvės
„Pagal Europos Tarybos direktyvą 1999/22/EC, numatyta, kad gyvūnams nelaisvėje turi būti sudarytos sąlygos, atitinkančios jų biologinius poreikius. Joks baseinas, ar net didžiausia dirbtinė lagūna nesuteiks delfinui galimybės išreikšti savo prigimtinio elgesio, atitinkančio jo biologinius poreikius. Delfinai iš prigimties įpratę daug judėti – per dieną šie žinduoliai gali nukeliauti virš 60 km. Jokiame baseine nebus suteikta tiek judėjimo laisvės. Be to, šie žinduoliai netenka natūralios savo aplinkos, juk baseinas nė kiek neprimena vandenyno – čia nėra nei atitinkamo reljefo, nei augalų, nei kitų gyvūnų rūšių. Visą gyvenimą nelaisvėje jie yra priversti plūduriuoti baseinuose, prisotintuose chloro ir kitų cheminių medžiagų“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė.
Gyvenimas nelaisvėje šiems gyvūnams kelia vien neigiamus padarinius – sukelia stresą, įtampą, o tai mažina imunitetą ligoms, taip pat sutrinka gyvūnų natūralus elgesys, gali atsirasti agresyvumas. Visa tai neabejotinai trumpina jų gyvenimą.
Kaip parodo Lietuvos veterinarijos akademijoje atliktas tyrimas nuo 1993 m. kai į Lietuvą iš Rusijos buvo atvežti pirmieji delfinai – juodosios jūros afalinos, iki 2010 m., kai delfinai buvo išvežti į Graikiją, Lietuvos jūrų muziejus iš viso turėjo 20 delfinų.
Iš šio skaičiaus dėl kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos sutrikimų nugaišo pusė delfinų, tarp jų trys jaunikliai. Vienas jauniklis gimė negyvas. Nugaišę delfinai buvo nuo 6 iki 21 metų amžiaus, kai jų vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 30 metų.
Gydanti galia - kartu su rizika būti sužalotam
Delfinai dažnai gydomi dėl virškinimo organų ligų, kurias gali sukelti ne tik stresas ar vandens tarša, bet ir nekokybiškos žuvys. Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume 8.3 proc. nugaišusių delfinų diagnozuotas skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas. Taip pat delfinariume, delfinų iškvėptame ore buvo rasta mikroskopinių grybų, 4,2 proc. delfinų sirgo kandidoze. Ši liga delfinams pažeidė galvos audinius, sukėlė pūlingus uždegimus. Tokie atvejai dažniausiai susiję su ilgalaikiu gyvūnų gydymu antibiotikais, vandens tarša bei stresu, kuris yra neišvengiamas gyvūnus laikant nelaisvėje, dresuojant ir jiems dalyvaujant pasirodymuose.
Dauguma žmonių nuoširdžiai tiki, kad delfinai turi ypatingų savybių, galinčių padėti įveikti ligą. Bet iš tikrųjų tai nėra veiksminga neįgalių ar sunkiai sergančių vaikų ir suaugusių žmonių gydymo priemonė.
„Mokslininkai pastebėjo, kad sėkmingai gydyti gali ir domestifikuoti gyvūnai – katės, šunys, arkliai. Skirtumas tik tas, kad prijaukintiems gyvūnams bendravimas su žmonėmis teikia džiaugsmą, tad gaunama abipusė nauda. Tuo metu delfinams tokios terapijos kelia stresą, kuris kelia pavojų abejoms terapijos dalyviams. Nederėtų pamiršti fakto, kad terapijos seansuose dalyvauja itin pažeidžiami žmonės, turintys fizinių ar psichinių negalių bei nusilpusį imunitetą, tad juos sužeisti dar lengviau“, - sakė akcijos prieš delfinariumus organizatorė Rasa Ramanauskaitė. Jos teigimu, kartais užtenka nedidelio gyvūno neatsargumo. Delfinas – milžiniškas gyvūnas, sveriantis apie 150-280 kilogramų, turintis aštrius dantis ir gebantis plaukti 56,3 km/h greičiu ir, deja, ne visada įvertinantis savo jėga. Todėl būna atvejų, kai gyvūnas net nenorėdamas sužeidžia žmogų.
Akcija Lietuvoje yra skirta didžiulės demonstracijos „Už Europa be delfinariumų“, vykusios Briuselyje birželio 27-ąją, palaikymui. 14 Europos Sąjungos valstybių narių turi delfinariumus, kuriuose nelaisvėje laiko ir eksponuoja 286 skirtingų rūšių delfinus. Demonstracijos Briuselyje iniciatoriai siekia, ne geresnių sąlygų delfinams ir kitiems jūriniams žinduoliams, o laisvės jiems.
