aA
Neseniai atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad didžioji dalis tiek Lietuvos, tiek ES šalių gyventojų mano, kad chemikalų galima rasti ne tik valikliuose ir dažuose, bet ir ore, maiste ar balduose. Vis dėlto, prieš pirkdami įvairius produktus, lietuviai mažiau linkę tikrinti jų sudėtį sveikatos ar aplinkos saugojimo sumetimais: maisto sudėtį tikrintų 74 proc. Lietuvos ir 81 proc. ES gyventojų.
Į kosmetikos produktų sudėtį pažvelgia tik 3 iš 10-ies lietuvių
© Shutterstock nuotr.

Užtat kosmetikos ar grožio produktų sudėties etiketę peržvelgtų maždaug trys iš dešimties lietuvių, tačiau net 6 iš 10 ES gyventojų.

Latviai į etiketes žvilgčioja dažniau

Kodėl lietuviams taip menkai rūpi tai, ką jie tepa ant savo odos, nors tai, ką deda į burną kruopščiai tikrina daugiau nei du trečdaliai?

Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė teigė, jog žmonės dėl maisto yra labiau susirūpinę, kadangi atranda daugiau sąsajų tarp jo kokybės ir sveikatos.

„Ir informacijos paskutiniais metais apie tai yra nemažai. Žmonės jau atsimena, kokių maisto papildų vengti. Kosmetikos ir buitinės chemijos sudėtinių dalių pavadinimai kol kas vartotojams atrodo sudėtingi, apie cheminę sudėti kalbama mažiau, lyginant su maisto. Nors šiuo metu - pastebime - tai tampa vis aktualesnė tema“,- teigė BEF atstovė.

Visuomenės nuomonės „Flash Eurobarometro“ tyrimas buvo vykdomas Europos Komisijos ir Europos Parlamento iniciatyva visose ES šalyse. 2012 m. spalio mėn. Lietuvoje atliktas reprezentatyvus tyrimas, kurio metu telefoninio interviu būdu apklausta 1000 asmenų. Tyrimą Lietuvoje atlieka rinkos ir komunikacijos tyrimų bendrovė TNS LT.

Dvigubai dažniau už lietuvius ES gyventojai tikrintų ir valiklių bei dažų sudėtį, trečdaliu dažniau – baldų ir rūbų sudedamąsias dalis. Estijos gyventojų elgsena šiuo klausimu panaši į Lietuvos gyventojų, tuo tarpu dažnesnis Latvijos gyventojas tikrintų žaislų (31 proc. Lietuvoje palyginti su 46 proc. Latvijoje), kosmetikos ir grožio produktų (34 proc. Lietuvoje palyginti su 47 proc. Latvijoje), valiklių (27 proc. Lietuvoje palyginti su 40 proc. Latvijoje) sudėtį.

Prekės iš ES - saugesnės

Lietuvos gyventojai kiek atsargiau žiūri tik į naujų cheminių medžiagų turinčius rinkoje pasirodžiusius produktus: 17 proc. palyginti su 10 proc. ES gyventojų jų niekada nepirktų. Vis tik didžioji dalis tiek Lietuvos, tiek ES gyventojų įsigytų šį produktą tik tuomet, kai per ilgą laiką būtų patvirtinta, kad jis yra veiksmingas ir saugus (atitinkamai 38 ir 46 proc.).

ES gyventojai palankiau vertina sąjungos šalyse pagamintuose produktuose esančių cheminių medžiagų saugumą, palyginti su importuojamais iš ne ES šalių: 49 proc. ES gyventojų mano, kad ES pagaminti produktai yra saugesni, taip manančių Lietuvos gyventojų beveik perpus mažiau – 28 proc. Lietuviai labiau linkę manyti, jog nei vieni, nei kiti produktai nėra saugūs.

Baltijos aplinkos forumo atstovė Justė Buzelytė teigia, jog šis trečdalis lietuvių mano teisingai - prekės pagamintos ES ribose gali būti saugesnės, nes čia taikomi griežtesni reikalavimai.

„Ne iš Europos sąjungos šalių importuojamoms prekėms galioja tie patys reikalavimai, tačiau dėl nepakankamos kontrolės (tikrinama tik keli procentai importo) dalis rinkoje esančių gaminių savo sudėtyje turi uždraustų cheminių medžiagų. Taip pat, didelės kompanijos dėl ekonominių priežasčių iškelia savo gamyklas už Europos sąjungos ribų, kur cheminių medžiagų naudojimas teisiškai reguliuojamas kitaip, - kalbėjo J. Buzelytė. - Ne visų gaminių sudėtį galima rasti ant gaminio, pavyzdžiui, nežinosime, kokiais dažais nudažytas pliušinio meškiuko kailis, tačiau turimę teisę tiekėjo ar gamintojo klausti, ar gaminio sudėtyje yra didelį susirūpinimą keliančių medžiagų (jų sąraše šiuo metu yra 138).“

Toksiškiausi - plaukų tiesintojai, odos šviesintojai

Paklausa, kokių prekių sudėtį reikėtų pasivarginti perskaityti iki galo, J. Buzelytė išskiria vaikams skirts prekes. Nepasitikėkite gamintojais aklai – jei kosmetikos priemonė skirta kūdikiui ar vaikui, tai dar nereiškia, jos sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, kurios naudojamos ir suaugusiems skirtoje kosmetikoje.

Visas ženklinimas, kurio reikalauja galiojantys teisės aktai, turi būti pateiktas. Jei kažko trūksta, tuomet tikrai kyla klausimas, iš ko produktas pagamintas.
Elena Rimkevičienė

„Reikėtų vengti sintetinių kvapų, tai pat kosmetikos ar buitinės chemijos, kuri etiketėje pažymėta kaip fragrance, parfum. Po šiuo pavadinimu gali „slėptis“ ftalatai. Kitas patarimas - vengti kosmetikos, kurios sudėtyje yra labai daug ingredientų (mano kolegė buvo radusi kūno kremą iš 140 sudedamųjų dalių, iš kurių maždaug 10 atliko reikiamą funkciją, o likusios buvo kaip kvapikliai, konservantai ir taip toliau). Problematiškiausios kosmetikos priemonės, turinčios pavojingų cheminių medžiagų yra plaukų tiesinimo ir odos šviesinimo priemonės, tamsūs plaukų dažai, biri pudra, kvepalai,“ - vardijo aplinkosaugos specialistė.

Sąrašas cheminių medžiagų, kurios yra dedamos į kosmetiką
Sąrašas cheminių medžiagų, kurios yra dedamos į kosmetiką

Lentelėje pateikiamos kelios kosmetikos priemonėse naudojamos cheminės medžiagos.

Pilną sąrašą galite rasti čia:


Daugiausia skundų plaukia dėl neteisingos reklamos

Mergina taip pat pabrėžė, jog „modernių“ gaminių, kurių sudėtyje yra nanodalelių poveikis sveikatai ir aplinkai dar nėra ištirtas. Ko tai neaišku, ji patarė vengti gaminių, kurių sudėtyje yra žodis „nano“.

„Skalbikliuose ir valikliuose naudojamas chloras, kuris patekęs į aplinką daro didelę žalą - susijungęs su kitomis medžiagomis sudaro chlorintus organinius junginius, kurie ilgai neskyla gamtoje ir kaupiasi, o patekę į organizmus gali sukelti reprodukcinių sutrikimų, yra toksiški, pažeidžia nervų sistemą, gali sukelti vėžį“, - apie kitose buitinės chemijos priemonėse tykančias grėsmes kalbėjo BEF Lietuva atstovė.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovė Elena Rimkevičienė teigė, jog šiuo metu dažniausiai kyla problemų ne dėl kosmetikos sudėties, bet dėl kitų gamintojų ar platintojų liaupsių, kurios dažniausiai skirtos tik pirkėjams apdumti akis.

Dauguma kremų atrodo taip pat - lengvos tekstūros ir balti, tačiau ar visuomet žinome, ko juose yra?
Dauguma kremų atrodo taip pat - lengvos tekstūros ir balti, tačiau ar visuomet žinome, ko juose yra?
© Shutterstock nuotr.

„Platintojai įteigia gaminiui tas savybes, kuriomis jis nepasižymi. Svarbi yra gaminio paskirtis ir vartojimo ypatumai. Yra produktų, kurie tokie „ribiniai“ - nei vaistas, nei kosmetika. Ir yra kosmetikos gaminiai, o žmogus įsivaizduoja, kad ta kosmetika jį turi gydyti. Ir taip įteigia jos platintojai – kad išgydys, kažką išnaikins ta kosmetika. Ir kas tuomet kaltas?“, - dėstė E. Rimkevičienė.

Nukenčiama nuo produktų iš neaiškių platintojų

Inspekcijos atstovė taip pat teigė, jog kosmetika yra skirstoma į dvidešimt grupių. Skirtingoms grupėms leidžiama skirtinga produktų sudėtis.

„Teisės aktuose tie ingredientai taip ir skirstomi: draudžiamos ir ribojamos cheminės medžiagos. Kai kurių cheminių medžiagų kiekis priemonėje yra ribojamas, kad nesukeltų tam tikrų pavojų žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, kas leidžiama dantų pastoje, neleidžiama kitose kosmetikos priemonėse. Sudėtis procentais nenurodoma niekur – ji laikoma autoriniu darbu“, - aiškino E. Rimkevičienė. 

Inspekcijos atstovė pabrėžė, kad nesaugių gaminių rinkoje neturėtų būti.
„Juk negaliu aš būti chemikė, pasiėmus gaminį dar jį tyrinėti, ieškoti internete apie jį informacijos. Turiu viską suprasti iš pakuotės. Turiu matyti tinkamumo naudoti terminą ir pagaminimo datą. Jeigu gaminys įrašytas į tam tikrą registrą – ar kosmetikos, ar vaistų – turėčiau būti užtikrinta, kad jis nedaro žalos. Visas ženklinimas, kurio reikalauja galiojantys teisės aktai, turi būti pateiktas. Jei kažko trūksta, tuomet tikrai kyla klausimas, iš ko produktas pagamintas“, - teigia VNMPI atstovė.

Ji pabrėžė, jog inspekcijai dažnai skundžiamasi dėl produktų, kurie perkami ne prekybos centruose, bet iš įvairių platintojų, turguose.
Kartais net neįmanoma išsiaiškinti tokių produktų paskirties – kam konkrečiai jie skirti ir kokį gali turėti poveikį, jau nekalbant apie trūkstama galiojimo trukmę ar pagaminimo datą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

8 mitai apie plastiko perdirbimą: paaiškino, kodėl tai – tik paistalai (5)

Visas plastikas yra blogis, perdirbimas sukelia papildomą žalą aplinkai, kartą jau nuskenuotą...

Prekybos tinklas tikisi pakeisti pirkėjų įpročius: atsisako plastikinių maišelių (10)

Iš aplinkai draugiškų medžiagų pagaminti vienkartiniai įrankiai, medvilniniai maišeliai...

Į Seimą grįžta siūlymas įteisinti naktinius matymo taikiklius ir duslintuvus medžioklei: susirūpino šalies ekonomika (202)

Jau kelias dienas viešojoje erdvėje vyksta diskusija tarp gamtininkų ir medžiotojų: į Seimą...

Mokslininkai tvirtina, kad net ir trumpas pasivaikščiojimas gamtoje turi poveikį žmogaus sveikatai (1)

„Gamtoje, gryname ore praleistas laikas gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę...

Miškininkai gyventojams nemokamai dalys eglišakius augalams dengti (14)

Du ateinančius penktadienius – lapkričio 8 ir 15 d. – Valstybinių miškų urėdija (VMU)...

Top naujienos

Labiausiai nukenčia moterys ir senjorai: iš pradžių žmonės dažnai net nesupranta, kas vyksta (8)

Šioje srityje mes neatsiliekame nuo pasaulio, teigia socialinių mokslų daktarė Jolita Vveinhardt...

Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu: toks atvejis – vienintelis Lietuvoje (4)

„Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu – viena akis visiškai neišsivysčiusi, o kitoje akyje...

Filtrų gamybos milžinės gamykla gimė paprastame garaže: lietuvis sako verslą sukūręs dėl deficito (98)

Širvintų rajone, Alekniškio kaime, yra įsikūrusi „Baltic Filter“ automobilių ir patalpų...

Minkštas ir purus itališkas sūrio pyragas

DELFI TV laidų vedėjas Arnas Mazėtis specialiame projekte „Italija namuose“ tęsia kulinarines...

Moteris laiką prieš veidrodį apribojo iki 10-ies minučių: rezultatas nustebino

Per dieną aš vidutiniškai nuo pusvalandžio iki valandos praleidžiu priešais veidrodį, bet...

Skandalingasis pleibojus Danas Bilzerianas pranešė apie savo ketinimus tapti JAV prezidentu (29)

Ginklus ir pusnuoges gražuoles itin mėgstantis „Instagram“ karalius Danas Bilzerianas ir vėl...

Prancūzės turi aukso vertės taisyklę – stebėsitės, kaip apie tai nežinojote anksčiau (22)

Prancūzės vadovaujasi nuostata, kad įsigytą drabužį būtina apsivilkti ne mažiau kaip 30...

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (384)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...