aA
Kone kasmet miškininkams tenka kovoti su miškų medžius užpuolusiais kenkėjais, kurių pasiskirstymas, kaip sako specialistai, skirtingais metais yra nevienodas. Skiriasi ir kenkėjų rūšys. Kokios jos, ir kokius miško medžius dažniausiai puola?
© Mindaugas Milinis

Miško kenkėjų – šimtai rūšių

Beveik kasmet miškininkams tenka kovoti su vabzdžiais kenkėjais, kurie kėsinasi į miško medžius. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas GRYNAS.lt pasakoja, kad miško medžiams gali kenkti labai daug vabzdžių rūšių. Anot specialisto, miško entomologijos knygose yra aprašyta keli šimtai miško medžiams galinčių kenkti vabzdžių rūšių. Tačiau jų kenkimas kiekvienais metais būna labai nevienodas.

„Vienos vabzdžių rūšys Lietuvos miškuose yra gausesnės, todėl ir jų pakenkimai dažniau pastebimi ir medžiams padaro didesnę žalą nei rečiau pasitaikantys vabzdžiai. Yra vabzdžių rūšių, kurios gausiau sutinkamos ir kenkia kasmet, kitos – sudaro cikliškai pasikartojančius gausesnio išplitimo židinius ir jų kenksmingas poveikis pasireiškia kas kelis ar keliolika metų. Jei vabzdžių pagausėjimas būna labai didelis, tuomet jis vadinamas masinio išplitimo židiniu“, – aiškina V. Vasiliauskas.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas pasakoja, kad Lietuvoje miškams didžiausią žalą daro žievėgraužis tipografas, kuris pakenkia eglynams.

„Šie vabalai graužia takus ir vystosi žalių eglių žievėje, todėl jų apniktos eglės visuomet nudžiūva. Eglynams jie kenkia kasmet, bet kas keliolika metų sudaro masinio išplitimo židinius vyresnio amžiaus eglynuose“, – sako V. Vasiliauskas.

Pašnekovas tęsia, kad kita masiškiausiai pasireiškiančių žalingų vabzdžių grupė – pušų spyglius graužiantys vabzdžiai, sudarantys cikliškai pasikartojančius židinius: pušinis pelėdgalvis, pušinis verpikas, pušinių pjūklelių kelios rūšys, verpikas vienuolis, žvaigždėtasis pjūklelis audėjas. Verpikas vienuolis taip pat gali nugraužti ir eglių spyglius: „Dėl spyglių nugraužimo spygliuočiai medžiai labai nusilpsta, kelis metus dėl to būna sumažėjusi medienos prieauga, medynuose pagausėja nudžiūvusių medžių, nusilpusius medžius papildomai dar gali apnikti medžių ligos ir kitos vabzdžių rūšys – dar labiau suintensyvinančios medžių apsilpimą ir silpniausių medžių džiūvimą. Lapuočių medžių lapus dideliuose plotuose kas keliolika metų nugraužia žiemsprindžiai (mažasis ir didysis) – ąžuolus ir beržus, žaliasis ąžuolinis lapsukis – ąžuolus.“

Miško želdiniuose ir jaunuolynuose, kaip aiškina V. Vasiliauskas, didžiausią žalą daro pušiniai straubliukai (iš jų žalingiausias – didysis) – išgrauždami žaizdas pušelių ir eglučių žievėje, dėl to intensyviausiai išgraužti medeliai nudžiūva. Dėl grambuolių lervų nugraužtų šaknų nudžiūva spygliuočių ir lapuočių jauni medeliai. Jaunuolynuose, anot pašnekovo, pušeles ir eglutes pažeidžia smaliukai, šakniagraužiai, keletas rūšių žievėgraužių, kurie gali sukelti grupinį medelių džiūvimą.

„Šiuo metu Lietuvoje plinta ir pušynams didelę grėsmę kelia viržūninis žievėgraužis, kuris labai didelio masto išplitimo židinius sukėlė Baltarusijoje ir Lenkijoje. Dėl to per keletą artimiausių metų tose kaimyninėse šalyse buvo iškirsti dideli kiekiai nudžiūvusių pušų, ir kenkėjas vis dar plinta. Kitos vabzdžių rūšys Lietuvoje daro mažesnę žalą arba jų masiškesnio išplitimo židiniai rečiau pasitaiko“, – akcentuoja pašnekovas.

Šimtai vabzdžių kenkėjų kasmet kėsinasi į miškus: kai kurių medžių išgelbėti nepavyksta
© Gamintojo archyvas

Kenkia nuo lapų iki šaknų

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas priduria, kad medžių vabzdžius kenkėjus galima skirstyti į grupes pagal medžio vietas, kurioms jie kenkia. Pirmiausia, anot pašnekovo, išskiriami medynų spyglių ir lapų kenkėjai – spyglius ir lapus graužiantys vabzdžiai (lapgraužiai, jau minėti straubliukai).

„Paveikti medžiai netenka prieaugio, nusilpsta, pradeda džiūti pakartotinai apgraužti medžiai ar jų viršūnės, juos puola liemenų kenkėjai. Jautresni apgraužimams spygliuočiai. Pernai ir šiemet Veisiejų ir Kretingos regioninių padalinių miškuose daugiausia žalos padarė drugio verpiko vienuolio vikšrai, kurie maitinasi spygliais. Jiems pasibaigus, neatsisako ir lapų“, – prisimena M. Ivanauskas.
Specialistas tęsia, kad kita vabzdžių kenkėjų grupė yra medžių liemenų kenkėjai.

„Žievėgraužis tipografas, žievėgraužis graveris, eglinis poligrafas, mėlynasis blizgiavabalis, didysis kirpikas, mažasis kirpikas, balangraužis ardytojas, daugiajuostis balangraužis, eglinis dendroktonas. Šiemet didžiausią žalą daro: eglynuose - žievėgraužis tipografas, pušynuose – viršūninis žievėgraužis. Medžiams liemenų kenkėjai padaro didelę fiziologinę žalą, dėl ko medžiai nudžiūsta“, – aiškina pašnekovas pridurdamas, kad Šiuo atveju svarbiausia miško apsaugos priemonė – savalaikiai sanitariniai miško kirtimai.

Šimtai vabzdžių kenkėjų kasmet kėsinasi į miškus: kai kurių medžių išgelbėti nepavyksta
© Mindaugas Milinis

M. Ivanauskas išskiria dar vieną vabzdžių kenkėjų grupę: kankorėžių, vaisių ir sėklų kenkėjai. Tai – ekologinė vabzdžių, kurie maitinasi pumpurais, žiedynais, kankorėžiais, vaisiais, sėklomis, grupė. Ją sudaro penkių vabzdžių būrių atstovai: drugiai (lapsukiai, ugniukai, sprindžiai, kandys), vabalai (straubliukai, skaptukai), dvisparniai (žiedmusės), plėviasparniai (sėklagraužiai, gumbavapsvės), lygiasparniai ( blakės, amarai). Sėklas pažeidžia ir kai kurios erkės.

„Pagal mitybos pobūdį juos galima suskirstyti į tris grupes. Vieni maitinasi tik sėklomis, kiti – sėklomis ir vaisių audiniais, treti – tik vaisių audiniais. Kai kurios rūšys papildomai maitinasi lapais, ūgliais, žiedais, žieve. Šios grupės kenkėjai ypač didelę žalą padaro sėklinėse plantacijose. Jiems nebūdingi masinio dauginimosi židiniai. Jų kiekis pirmiausia priklauso nuo augalų derėjimo. Naikinimo priemonės – sėklinėse plantacijose būtina surinkti pažeistus nukritusius vaisius“, – vardija VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas M. Ivanauskas.

Šimtai vabzdžių kenkėjų kasmet kėsinasi į miškus: kai kurių medžių išgelbėti nepavyksta
© Mindaugas Milinis

Medelynų ir jaunuolynų kenkėjai – dar viena vabzdžių grupė, kuri pažeidžia jaunus augalus medelynuose ir želdiniuose. Jie pažeidžia jaunų medelių šaknis liemenis, taip pat spyglius, lapus.
„Dauguma jų pažeidžia tik jaunų medžių tam tikras dalis. Miškuose šie kenkėjai beveik nenaikinami. Šios vabzdžių grupės reikšmė labai padidėja, jei augalai blogai auga, netikusi jų priežiūra. Apsilpę medeliai ne tokie atsparūs, lėčiau auga ir greičiau žūsta. Kad kenkėjai padarytų kuo mažiau žalos medelynams, rekomenduojama keletas agrotechninių reikalavimų. Nereikėtų medelynų rengti sunkiose šlapiose, molio dirvose“, – aiškina M. Ivanauskas tęsdamas, kad norint išvengti kenkėjų žalos, taip pat reikia parinkti lygias, apsaugotas nuo vėjo vietas, naikinti piktžoles.

„Patręšti augalai geriau auga, vystosi, padidėja atsparumas vabzdžiams. Reti ir nesusivėrę želdiniai dažniausiai tampa spyglius, lapus graužiančių, čiulpiančių, liemenų ir šaknų kenkėjų židiniais“, – akcentuoja specialistas.

Šimtai vabzdžių kenkėjų kasmet kėsinasi į miškus: kai kurių medžių išgelbėti nepavyksta
© Mindaugas Milinis

Nereikėtų pamiršti ir šaknų kenkėjų. Tai, pasak M. Ivanausko, vabzdžių grupė, kurių lervos minta augalų šaknimis ir gyvena dirvoje. Daug rūšių vabzdžių priklauso vabalų būriui, išskyrus kurklį ir pelėdgalvius, jie šaknims nekenkia.

„Didžiausią žalą šaknims daro vabalų būrio plokštėtaūsių, sprakšių, juodvabalių šeimų atstovai. Labai didelę įtaką šaknų kenkėjų gausumui turi bestuburiai gyvūnai, žvėrys, paukščiai (kurmiai, barsukai, šikšnosparniai, varnėnai, kovai). Kartais daug grambuolių lervų žūva nuo grybinių, bakterinių ir virusinių ligų“, – pasakoja specialistas.

Medelių apsauga nuo šaknų kenkėjų yra paprasta: židinių dirvoje nustatymas, piktžolių naikinimas, dirvos dirbimas lervų virtimo lėliukėmis arba kiaušinių dėjimo metu, dirvų kalkinimas, tręšimas, jaunuolynų priežiūra pirmais metais, naudingų gyvūnų ir paukščių, naikinančių grambuolių lervas ir suaugėlius, apsauga, pagrindinių miško kirtimų apribojimas grambuolių židiniuose.

Laukiama invazijos iš užsienio

Lietuvos miškus kankinantys vabzdžiai kenkėjai nėra svetimi ir kaimyninėse šalyse. Anot M. Ivanausko,Baltarusijos ir Lenkijos miškuose šiuo metu gausu viršūninio žievėgraužio. Padėtis, pasak specialisto, yra pakankamai grėsminga, todėl su neramumu laukiama šio kenkėjo ir mūsų miškuose.

„Kol kas viršūninio žievėgraužio palyginti nedideli židiniai pušynuose aptikti Kazlų Rūdos, Kuršėnų, Nemenčinės, Šalčininkų, Švenčionėlių, Ukmergės, Varėnos , Veisiejų regioninių padalinių miškuose“, – priduria M. Ivanauskas.

miškas, kertinė buveinė, medis
miškas, kertinė buveinė, medis
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Jis tęsia, kad šiuo metu didžiausią žalą daro drugio verpiko vienuolio vikšrai, kurie graužia pušynų spyglius Veisiejų ir Kretingos regioninių padalinių miškuose. Eglynuose žievėgraužis tipografas kenkia visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau kol kas nesudaro didelių židinių. Valstybinės miškų tarnybos apskaitų duomenimis, šio kenkėjo populiacija, lyginant su 2018 metų antra apskaita, buvo 35 proc. didesnė.

„Antra apskaita buvo mažesnė nei pernai tik Telšių (buvęs Rietavo) regioniniame padalinyje. Absoliučiai daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų antros apskaitos metų sugauta Prienų (buvęs Alytaus) regioninio padalinio valdomoje teritorijoje, mažiausiai – Telšių. Labiausiai žievėgraužio populiacija augo Rokiškio ir Ignalinos regioninių padalinių teritorijose“, – statistiką vardiją pašnekovas.

Medžių apsaugos priemonės nuolat atnaujinamos

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas V. Vasiliauskas GRYNAS.lt aiškina, kad kiekviena vabzdžių rūšis yra skirtinga, todėl ir medžių apsaugos priemonės ir adaptuojamos ir taikomos atsižvelgiant į kiekvieno vabzdžio ypatybes ir vystymosi ciklus.

„Pirmiausia stengiamasi auginti kenkėjams atsparesnius medynus, kad žalingiems vabzdžiams juose būtų mažiau palankios sąlygos sudaryti masinius kenkimo židinius: sudaroma medynų optimali rūšinė sudėtis, medžių rūšims parenkamos tinkamiausios augti dirvos ir jų drėgmės sąlygos, palaikomas optimaliausias medynų tankumas ir pan. Iš medynų šalinami medžiai, kurie gali būti kenkėjų ir ligų pasidauginimo šaltiniu, kad nuo jų kenkėjai neplistų į aplinkinį mišką. Tuomet jų naujos kartos nebeišplinta į aplinkinį mišką ir nebeužpuola naujų žalių medžių. Miškuose susiformavus spyglius graužiančių vabzdžių masinio išplitimo židiniams, gali būti organizuojamas ekologiškų apsauginių preparatų purškimas pasitelkiant aviaciją“, – pabrėžia pašnekovas.

Siekiant užtikrinti miško medžių apsaugą, turi būti imamasi sanitarinių priemonių nuo jo išauginimo iki brandos: tai ūkinės, fizinės-mechaninės, biologinės miško apsaugos priemonės. Tačiau visomis šiomis priemonėmis siekiama kenkėjus išnaikinti tik iki ūkinės žalos slenksčio ribos. Visiškai jų išnaikinti neįmanoma ir netikslinga, kadangi visi vabzdžiai yra miškų ekosistemų sudėtinė dalis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.3750

Feisbuke plinta zoologijos sodo gyvūnų nuotraukos: lankytojai sako, kad situacija baisesnė nei cirke (52)

Reaguodamas į socialiniame tinkle „Facebook“ plintantį vaizdo įrašą, kad Klaipėdos...

Aplinkos ministras: baltarusiai atsakymą dėl vandens lygio Neryje pateiks per dvi dienas (15)

Dėl kritiškai nukritusio vandens lygio Neryje oficialaus atsakymo iš Baltarusijos Lietuva...

Aplinkos ministras aptars Neries vandens lygį su Baltarusijos diplomatais (12)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį aptars Neries vandens lygį su Baltarusijos...

Aktyvistai per naują protestą prieš klimato kaitą blokavo Jungtinės Karalystės kelius (19)

Per naujas demonstracijas už greitesnius veiksmus dėl klimato aktyvistai pirmadienį blokavo kelius...

Vienas aukščiausių jūrinių akvariumų Baltijos šalyse pasipildė naujais gyventojais (9)

Į aukščiausių pasaulio akvariumų dešimtuką patenkantis Kaune įsikūrusio prekybos ir...

Top naujienos

Bakas: Skvernelis yra Seimo valdančiųjų partijų lyderių įkaitas (28)

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ( LVŽS ) frakcijos durimis Seime trenkęs...

Milžinų keliais Šiaurės Airijoje keliavę lietuviai: sunku patikėti, kad tai sukūrė gamta (2)

Pirmoje pasakojimo apie Šiaurės Airiją dalyje pasakojau, kad šią Jungtinės Karalystės...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (9)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

Patarėjai prisiminimus apie darbą su Grybauskaite išliejo feisbuke (253)

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė penktadienį perdavė naujajam prezidentui...

Nausėda turi konkrečių pasiūlymų dėl moterų į tam tikrus ministrų postus žada susitikti su valdančiaisiais

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina šią savaitę susitikti su valdančiųjų partijų atstovais...

Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove (76)

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir...

Kodėl Merkel vis nevalingai dreba: lietuvių gydytoja turi savo spėjimą (108)

Visa Europa jau kurį laiką svarsto, kodėl dreba Vokietijos kanclerė Angela Merke l. Užsienio...

Prieš 30 metų išvyko į Sibirą ir grįžo su 120 lietuvių karstų: palaikus vyniojo į drobules ir dėjo į mažas dėžutes (45)

Artėjant liepos 17 dienai, kada „ Misija Sibiras ‘19“ komanda išvyks į Kazachstaną,...

Vos 13 sulaukusi Ingos Paksaitės-Stumbrienės dukra Estela tapo žinomo žurnalo rubrikos redaktore (40)

Naujausias „Verdu ir kepu" žurnalas sulaukė žaismingo pastiprinimo savo komandoje – nuolatinę...