Sunkiai suvokiamas plastiko atliekų mastas
Plastiko atliekų mastas daugeliui iš mūsų yra sunkiai suvokiamas. Pirkdami savo mylimą skanėstą, supakuotą į neperdirbamo plastiko pakuotę, negalvojame, kad vėliau ji gali atsidurti mūsų lėkštėje. Kaip? Nustebtumėte sužinoję, kiek daug plastiko atliekų atsiduria pasaulio jūrose ir vandenynuose, o juose gyvena žuvys, kurias vėliau valgome mes patys.
Vien JAV kasmet išmetama 35 mln. tonų plastiko atliekų. Viso pasaulio gyventojai skatinami mažinti neperdirbamo plastiko atliekų kiekį. Š.m. gegužės 21 d. po beveik metus trukusių labai intensyvių derybų ES Taryba priėmė direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai sumažinimo.
Numatyta, kad iki 2026 m. reikia gerokai sumažinti maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą. Nuo 2021 m. vidurio įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles. Taip pat bus draudžiama tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.
Gamintojai, priklausomai nuo jų gaminių (maisto ir gėrimų tara, pakeliai ir pakuotės, drėgnos servetėlės, balionėliai, tabako gaminiai su filtrais ir kt.), turės apmokėti visuomenės informavimo, infrastruktūros, transportavimo, apdorojimo ir šiukšlių sutvarkymo ar net tų gaminių (pavyzdžiui, tabako gaminių su filtrais) atliekų surinkimo viešose vietose išlaidas. Be to, numatytas reikalavimas ženklinti kai kuriuos vienkartinius plastikinius gaminius, kad vartotojai žinotų, kaip juos tvarkyti ir kad juose yra plastiko (pavyzdžiui, drėgnos vienkartinės servetėlės, higieniniai paketai, tabako gaminiai su filtrais ir kt.).
Nustatyta, kad ne vėliau kaip 2029 m. būtų surenkama 90 proc. plastikinių butelių ir kad ne vėliau kaip 2025 m. plastikinius butelius sudarytų bent 25 proc. perdirbto plastiko, o 2030 m. – 35 proc. Po penkerių metų nuo direktyvos įsigaliojimo dienos plastikinius gėrimų butelius ir kombinuotąsias pakuotes su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais bus galima tiekti rinkai, tik jeigu jų kamšteliai ir dangteliai liks pritvirtinti prie taros.
Nuotraukose parodo, kiek mūsų kasdienybėje yra plastiko atliekų
Tačiau, kad plastiko atliekų tikrai būtų mažiau, jų kiekio mastą turi suvokti patys vartotojai. Todėl Rimvydas Klimas ir Richardas Šopa, patys savo buityje vengiantys plastiko, įgyvendino idėją, kuri žmonėms turi atskleisti, kiek daug plastiko ir kitų atliekų yra aplink mus, o mes to nepastebime. Išleido nuotraukų projektą, kuriame vaizduojama kiekvieno iš mūsų buitis su nepageidaujamu palydovu – plastiku.
„Feisbuko grupėje pamačiau Richardą, ieškantį fotografo, kuris norėtų kartu sukurti projektą „Zero waste” (nulio atliekų) tema. Taip susipažinome ir kartu sudėliojome idėjas. Buvo nesunku kartu kurti, nes abu einame link atliekų mažinimo idėjos“, — pasakoja vienas iš idėjos autorių R. Klimas.
Pašnekovas tęsia, kad pagrindinė nuotraukų projekto mintis yra ta, jog turėtume pagalvoti, kur keliauja mūsų šiukšlės, kiek tai kenkia mums patiems bei kaip galėtume kiekvienas prisidėti prie jų mažinimo.
„Pastebiu, žmonės net nesusimąsto imdami dar vieną šiaudelį ar vienkartinį puodelį ir po 20—30 min. jo atsikrato, manydami, jog jis tiesiog dingsta. Arba daugelis rūkančiųjų mano, kad cigarečių filtrai yra popieriukai, kurie ištirpsta, nors iš tiesų tai polimeras, kitaip tariant plastikas, kuris niekur nedingsta — žuvys, paukščiai sumaišo su kirminu ir suryja, paskui mes patys tą žuvį valgom“, —pasakoja R. Klimas.
Anot jo, tam, kad žmonės taptų sąmoningesni, reikia jiems rodyti pavyzdžius, šviesti apie šias problemas: „Reikėtų parodyti, kodėl tai reikia daryti ir kuo pačiam žmogui nuo to bus geriau ateityje. Labai smagu matyti vykstančius pokyčius prekybos centruose, kai pradedama atsisakyti maišelių, kai kur leidžiama sveriamus produktus (kepsnius ir pan.) dėtis į savo tarą“.
R. Klimas tikina, kad norintiems pradėti eiti šiuo keliu, reikėtų pirmiausia imtis lengvesnių žingsnių — pradėti rūšiuoti atliekas, domėtis, kurios atliekos perdirbamos, kurios ne. Vėliau galima pradėti mažinti bereikalingų dalykų kiekius (neimti maišelių vaisiams, daržovėms, atsisakyti šiaudelio), visada su savimi turėti savo medžiaginį maišą.
„Aš pats visąlaik kuprinėje turiu du medžiaginius krepšius, kai einame su draugais susitikti, pasiimu termosiuką gėrimams bei metalinių šiaudelių, jeigu prireiktų. Visada prašau gėrimų be šiaudelių“, — tikina vienas iš nuotraukų projekto autorių.
