Tarp medžiotojų jau seniai verda diskusija, ar reikėtų įteisinti naktinio matymo prietaisų naudojimą. Šios diskusijos vienaip ar kitaip visuomet atsirasdavo ir Aplinkos ministerijoje, bet šį kartą buvo apsieita be jos: birželio 2 dieną Seime įregistruotas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas. Jame numatoma leisti naktinių prietaisų naudojimą medžioklėje. Priėmus tokį dalyką mūsų miškus rizikuojame paversti skerdyklomis.
Valentinas Mazuronis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Projektą įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Siekį civiliams suteikti teisę įsigyti ir naudoti karinės paskirties įrangą jis grindžia niekur nedingusia Afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsme.

Sutinku, kad AKM grėsmė yra rimta ir problema sudėtinga, bet dėl to siūlyti tokius radikalius sprendimus, manau, yra neatsakinga ir gali sukelti daugiau problemų nei duoti naudos.

AKM, jeigu nebūtų kontroliuojamas, būtų pridaręs daug daugiau žalos nei padarė šiandien.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas išmedžioti Lietuvos šernus buvo sutiktas nevienareikšmiškai, bet ir be naktinių matymo prietaisų rezultatai buvo įspūdingi: 2014 m. sumedžioti 62 tūkst. – tai apie 90 proc. Lietuvos šernų populiacijos. Būtent toks ir buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos iškeltas tikslas. Vadinasi, Lietuvos medžiotojai gali ir moka medžioti be naktinio matymo prietaisų, įvykdo jiems keliamas užduotis. Kam tuomet mūsų geriems medžiotojams reikalingas naktinio matymo prietaisas?

Neišvengiamas medžioklės etikos aspektas. Jau dabar medžiotojas yra kelis kartus pranašesnis už savo auką žvėrį: naudoja optinius taikiklius, įrengia šėryklas, vilioja maistu, įsitaiso saugiai bokštelyje. Šiuolaikinės medžioklės tikslas neturėtų būti vien maisto apsirūpinimas: tai aiškius aplinkosauginius tikslus turinti veikla, kuriai reglamentuoti ir prižiūrėti (tame tarpe ir etikos reikalus) valstybė iki šiol skyrė nemažą dėmesį.

Man dar būnant aplinkos ministru girdėjau ne vieną pasakojimą, kad kai kurie medžiotojai jau seniai naudoja naktinio matymo prietaisus, neva dėl to nebėra ko apsimetinėti ir drausti juos naudoti. Tačiau tokie argumentai labai silpni: jei kažkas vagia, reiškia reikia įteisinti vagystes? Naktinio matymo prietaisų naudojimas yra kontrolės klausimas. Jeigu kažkas jų nelegaliai įsigyja ir naudoja – teisėsaugos ir aplinkosaugos pareigūnų darbas yra tokius sugauti ir nubausti. Jeigu nelegali prekyba jais ir vyksta – ji vyksta slapta ir mažais kiekiais. Legalizavus šį daiktą, jo netruktų atsirasti visur ir greitai, įsigyti galėtų bet kas ir legaliai.

Dabar bent jau naktis tampa gyvūnų prieglobsčiu, saugumo garantu. Nors giedrą naktį, pilnaties metu medžioklė sėkmingai vykdoma taip pat, tačiau medžiotojui yra draudžiama šauti į gyvūną jeigu jis negali užtikrinti taiklaus ir mirtino šūvio, jeigu rizikuoja gyvūną tik sužeisti. Argumentai, kad įteisinus naktinio matymo prietaisus sumažės sužeistų gyvūnų beverčiai, nes sužeistų gyvūnų medžiojant iš viso neturi būti. Geras medžiotojas prieš šaudomas pagalvoja kelis sykius. Blogam ir naktinio matymo prietaisas nepadės, o tik paskatins dažniau rizikuoti šaunant.

Ne be reikalo tik trijose ES šalyse medžiotojams leidžiama naudoti naktinio matymo prietaisus. Vakarų Europos valstybės turi senas ir gilias medžioklės tradicijas ir puikiai supranta, kad medžioklė – ne skerdykla ir ne pramogos vieta. Tai rimtas reikalas, kuris baigiasi gyvo padaro mirtimi. Politika šioje srityje turi būti tokia, kuri saugo, sudaro galimybes bent jau apylygiai kovai tarp gyvūno ir žmogaus, o ne priešingai – vedantį į kuo lengvesnį žudymą. Nejaugi kitas žingsnis būtų pusiau ar visai automatinių ginklų legalizavimas medžioklėje? Ko verta taptų tokia medžioklė?

Suprantu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tenkančią atsakomybę, bet spręsti šį klausimą vien gynybos kontekste yra neteisinga ir nedemokratiška. Buldozerio principu stumiamas įstatymas silpnina mūsų pilietinę visuomenę.

Dar pernai pavasarį tokios įrangos įteisinimui prieštaravo tiek Aplinkos ministerija, tiek Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Neteko girdėti, kad kažkas iš esmės pasikeitė.

Diskusija dėl medžioklės yra svarbi, nes liečia didelę dalį gyvosios gamtos. Reikalinga, kad į diskusiją įsitrauktų visa medžiotojų bendruomenė, gyvūnų ir aplinkos apsaugos organizacijos, Aplinkos ministerija ir A. Salamakino vadovaujamas Aplinkos apsaugos komitetas. Man atrodo, kad naktinių matymo prietaisų įteisinimas medžioklėje būtų labai žalingas Lietuvos gamtai bei pačiai medžioklei: kilnų ir garbingą užsiėmimą gamtoje mes paversime darbu skerdyklose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mistinis paupių gyventojas vis dar gąsdina žmones: kaip atskirti žaltį nuo gyvatės? (56)

Visi lietuviai žino žaltį kaip pasakų herojų. Šis gyvūnas apipintas ne vienu mitu ir legenda....

Kuršių nerijos poilsiautojai nustebę: kurorte žaibiškai džiūsta medžiai (61)

Viena gražiausių Lietuvos vietų, kasmet pritraukianti ne tik mūsų tautiečius, bet ir...

Prancūzija ketina įvesti nuobaudų sistemą neperdirbtam plastikui

Prancūzijos valdžia ketina ateinančiais metais įvesti nuobaudų sistemą, kurį gali padidinti...

Žvejai sunerimę: šią vasarą kažkas negerai (115)

Vasarai po truputį žengiant į antrą pusę, žvejai mėgėjai sunerimę: kai kuriuose ežeruose per...

Ruošiasi karui su plastiku: kas laukia vienkartinių pakuočių? (107)

Ar žinojote, kad 10 rūšių vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių sudaro maždaug pusę visų...

Top naujienos

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (3)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (58)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (12)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (45)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (96)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (12)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (407)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Mama pasibaisėjo kitų patarimais: motinos pieną ragino keisti ryžių nuoviru

Konkursui „Mano istorija – esu kitokia mama negu visos“ savo pasakojimą atsiuntusi Justina...

Vilniaus plaučiais vadinama vieta išsiskiria visame Pabaltyje (2)

Vos ketvirtis valandos kelio automobiliu nuo Vilniaus centro ir jūs atsidursite nepaprastoje gryno...

Intrigos nebelieka: broliai Lavrinovičiai karjerą tęs Prienuose ir klausys Šeškaus nurodymų (23)

Po dvejų metų Panevėžyje broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai kelsis į Prienus, kur...