Nuolat didėjanti tarša dėl žmogaus veiklos kaimiškuose rajonuose paskatino rimtai susirūpinti dėl ūkinės veiklos Šiaurės Lietuvos karsto regione. Šis regionas ypač jautrus poveikiams aplinkai, nes čia yra gausybė požeminio vandens išplautų urvų, per kuriuos bet kokia tarša labai greitai išplinta. Todėl daugiau nei prieš dvidešimt metų grupė entuziastų ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti priemones, apsaugančias požeminius vandenis Šiaurės Lietuvos karsto regione nuo taršos.
Tai buvo įvairiausių priemonių kompleksas, pradedant aplinkos stebėsena ir baigiant tausojamojo ir ekologinio žemės ūkio plėtra. Praktikoje įgyvendinti geras iniciatyvas niekuomet nebūna lengva, todėl dirbama buvo keliais etapais. Pirmuoju veiklos etapu galima laikyti 1987-1991 m., kuomet buvo inicijuoti ūkinės veiklos apribojimai šiame regione, taip pat vykdoma aplinkos stebėsena ir skatinama ekologinė gamyba. Antruoju veiklos etapu galima laikyti tą laiką, kuomet buvo parengta įprastinio žemės ūkio pertvarkos į tausojamąjį ir ekologinį ūkininkavimą programa, o vienoje iš didžiausių šalyje jautrių aplinkos poveikiams agrarinių teritorijų buvo įsteigta funkcinė savivalda. Trečiojo etapo pradžia laikytina 1993 m. rugsėjo 17 d., kuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu (toliau – Nutarimas) buvo patvirtinta regioninė programa požeminiam vandeniui nuo užteršimo apsaugoti ir ekologinei žemdirbystei plėtoti intensyvaus karsto zonoje.
Programos vykdymo veiksmams koordinuoti šiame regione buvo įsteigta pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje valstybės remiama ekologinės žemdirbystės funkcinė savivalda - fondas „Tatula“ (1997 m. perregistruotas į VšĮ „Tatulos programa”). Fondas finansavo ūkius ir įmones, kad jie turėtų galimybę steigtis kaip ekologiniai, siekė supažindinti vartotoją su ekologiškais produktais, jų ženklinimu. Kartu buvo finansuojamos ekologinio švietimo, mokymo, mokslo programos, statomi eksperimentiniai nuotekų valymo įrenginiai, mėšlidės, vykdomos gamtinės aplinkos stebėsenos programos, sprendžiami kiti šio krašto aplinkos apsaugos, socialiniai ir ekonominiai klausimai, teikiamos neprocentinės ilgalaikės paskolos ūkių bei įmonių pertvarkai, remiamas ekologiškų produktų realizavimas.
Siekdama kryptingos visų ekologiškos produkcijos gamintojų veiklos, VšĮ „Tatulos programa“ iniciavo nacionalinio ekologiško produkto ženklo sukūrimą, dalyvavo kuriant išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sistemą. Kartu ir toliau buvo skatinama bei remiama prekyba ekologiškais produktais, padedama ieškoti naujų rinkų mūsų ekologiškų produktų gamintojams - pradėtos rengti ekologiškų produktų mugės, atsidarė ekologiškų maisto produktų parduotuvės, atsivėrė keliai į tarptautines muges. Rezultatas apčiuopiamas – 2012 m. Biržų r. buvo sertifikuoti 139 ūkiai, o bendri sertifikuoti plotai siekė 14257 hektarus, t. y., ekologinės gamybos ūkių pernai buvo dvigubai tankiau nei vidutiniškai Lietuvoje.
Keičiantis Lietuvos Respublikos teisės bazei, nuo 2006 m. Nutarimas neteko galios, tai reiškia, požeminio vandens apsauga nuo užteršimo ir ekologinės žemdirbystės plėtra intensyvaus karsto zonoje tapo reikiamu lygiu teisiškai nebereglamentuojama, o VšĮ „Tatulos programa“ (nuo 2012 m. – paramos fondas „Tatulos programa“) likimas pakibo ant plauko. Tuo tarpu biržiečiams požeminio vandens nuo užteršimo apsauga itin svarbi, o gilias tradicijas turinti ekologinė žemdirbystė krašto žmonės padeda spręsti ir daug kitų klausimų. Tai užimtumas, socialiniai reikalai, aplinkos bei sveikatos apsauga ir kt. Todėl biržiečių viltimi tapo šiame krašte išrinktas Seimo narys Aleksandras Zeltinis.
Gerai pažinodamas krašto specifiką, naujasis Seimo narys iniciavo konkrečius veiksmus. Pirmiausia, Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo aptartos paramos fondo „Tatulos programa“ veiklos tęstinumo galimybės ir numatyti galimi pagrindiniai veiksmai. Tai - ekologiškų maisto produktų realizavimo ir eksporto paieškos, rinkodaros ir visuomenės ugdymo klausimų sprendimas, remiantis Vakarų šalių patirtimi.
Tiesa, dalis minėtų veiksmų įgyvendinimo priemonių, kaip mugių, sveikatingumo dienų, lauko dienų, teminių susitikimų ir seminarų pažangiuose ūkiuose ar įmonėse organizavimas jau buvo vykdoma ir seniau. Tačiau iki šiol šioje veikloje dominavo ūkinė pusė, o visa našta gulė ant Žemės ūkio ministerijos pečių. Į Seimą atėjus naujoms jėgoms, nuspręsta labiau akcentuoti aplinkosauginę pusę, todėl komiteto posėdyje dalyvavo ne tik Žemės ūkio, bet Aplinkos ir ministerijos specialistai.
Maloniai nuteikia tai, kad po septynerių „nežinomybės“ metų šis Lietuvai labai svarbus klausimas pajudėjo iš „mirties taško“. Šiuo metu jau galutinai parengtas ir Seime įregistruotas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo įstatymo projektas, kurio nuostatos palankios įstatymo lygiu įteisinant specialų Šiaurės Lietuvos karstinio regiono statusą. Reikia tikėtis, kad jį priėmus, Lietuva išliks viena lyderių aplinkos apsaugos srityje, juo labiau nenusiris į kai kurių „trečiojo pasaulio“ šalių lygį.
Minėto įstatymo įgyvendinimas turėtų užtikrinti žemės ūkio pertvarkos į tausojamąjį ir ekologinį ūkininkavimą tęstinumą, sudaryti geresnes sąlygas šio regiono gyventojams kuriant naujas darbo vietas, sprendžiant socialinius, aplinkos bei sveikatos apsaugos klausimus. Ir ne tik tai - ekologinis ūkininkavimas yra ta sritis, kurioje realiai pritraukiamos privačios lėšos gamtos apsaugos priemonėms įgyvendinti. O juk privačios investicijos gamtos apsaugai ir buvo vienas svarbiausių ministrų susitikime aptartų klausimų.
