Kruopščiai paslėptame lizde devyni urvinukės kiaušiniai nustebino ir pribloškė žmones, atlikusius pašiūrės ardymo darbus. Vietinis žvejys, norėdamas apsaugoti anties šeimyną, padarė ir uždėjo stogelį, tačiau išgąsdinta urvinė antis liko tupėti lauke. Tačiau stipraus instinkto vedama, mama antis nei akimirkai nesitraukė nuo lizdo.

Žinia, apie perinčią ir be namų likusią urvinę antį, pasiekė Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratoriją ir į pagalbą urvinukei atskubėjo Jūratė Zarankaitė. Paukščiui, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojų specialiai pagaminta, pusiau uždara medinė dėžė, tapo laikinais namais.
Urvinė antis
Neįkainojama, jautri ir džiugi akimirka, kai tuo pačiu metu iš kiaušinių pradėjo ristis urvinės anties
, o mama – antis, globodama ir saugodama jauniklius, glaudė juos prie savęs bei savo kūnu šildė. Sustiprėjusius jauniklius antis išsivedė Kuršių marių link, palikdama savo perėjimo vietą.

Urvinės antys yra vienos iš gražiausių ir rečiausių saugomų vandens paukščių Lietuvoje, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Savo išvaizda urvinės antys ryškiai išsiskiria iš kitų ančių rūšių, puošniu, spalvingu plunksnų apdaru. Lizdams vietą pasirenka su tinkama priedanga - urvuose, plyšiuose, po išvirtusiais medžiais ar kitose saugiose, uždarose vietose. 

Laikini urvinės anties šeimos namai / J. Zarankaitės nuotr.

Laimingai pasibaigusi urvinės anties istorija Juodkrantėje, galėtų būti pamoka žmogui, kad nežinia, kur gamtoje gali būti kitų namai, o neatsargus ar neatsakingas mūsų elgesys, kitiems tos pačios aplinkos gyventojams gali tapti tragedija.