Antradienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje ES raginama kovoti su „biologiniu piratavimu“ – reiškiniu, kai tarptautinės bendrovės privatizuoja ir užpatentuoja čiabuvių tradicinėmis žiniomis arba biologiniais ištekliais paremtus produktus, negavusios jų leidimo ir neatlyginusios jų kilmės šalims.
Rezoliucijoje pažymima, kad biologinis piratavimas gali apsunkinti besivystančių šalių ekonominę pažangą. Nors yra tarptautinių susitarimų, skirtų apsaugoti čiabuvių teises į genetinius išteklius, nėra mechanizmo, kuris užtikrintų jų įgyvendinimą ar leistų informuoti apie pažeidimus. Esamos intelektinės nuosavybės apsaugos taisyklės netgi gali turėti neigiamą poveikį, nes nepakanka tradicines žinias vertinti vien tik komerciniu požiūriu, pažymi EP nariai. Jie siūlo nedaryti spaudimo besivystančioms šalims dvišaliuose susitarimuose sutikti su plataus masto intelektinės nuosavybės standartais, kurie neatitinka tradicinių žinių turėtojų poreikių.
Siekdami apsaugoti biologinę įvairovę, europarlamentarai ragina išduoti patentus tik tuo atveju, kai atskleidžiama išradimuose panaudotų genetinių išteklių ir tradicinių žinių kilmė, gaunamas kilmės šalies sutikimas bei sutariama dėl teisingo naudos pasidalinimo su ja. Parlamentas ragina surinkti daugiau ES statistikos šiuo klausimu, taip pat palankiai vertina reglamento projektą, skirtą įgyvendinti Nagojos protokolą dėl naudojimosi genetiniais ištekliais ir naudos pasidalinimo.
„90 proc. pasaulio biologinės įvairovės paveldo randama besivystančiose šalyse, o dauguma patentų suteikta išsivysčiusiose šalyse. Esamos gamtos išteklių ir tradicinių žinių naudojimo taisyklės yra dviprasmės, o daug bendrovių naudojasi šiuo teisiniu netikrumu. ES turi prisiimti dalį atsakomybės ir užtikrinti teisingą naudos paskirstymą“, – teigė EP pranešėja Catherine Grèze (Žalieji, Prancūzija).
