Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos žuvivaisos skyrius Molėtų rajone atliko žuvų įveisimo darbus. Europinių ungurių jaunikliais įžuvinti Ilmedo, Išnarų, Stirnių, Galuonų ežerai.
Dalyvaujant Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistams, Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus atstovui, žemės ūkio ministerijos žuvininkystės departamento atstovams į minėtus ežerus iš viso buvo suleista 45,4 tūkst. europinių ungurių jauniklių.
Dar šiais metais numatyta unguriais įžuvinti Baltųjų bei Juodųjų Lakajų, Kertuojų, Alaušų, Galuonio bei keletą mažesnių ežerų.
Faktai:
Ungurys, arba upinis ungurys (lot. Anguilla anguilla) – ungurinių (Anguillidae) šeimos žuvis. Galva maža. Akys nedidelės, išsidėsčiusios virš žiočių kampų. Nugara tamsi, pilvas gelsvas ar baltas. Oda stora, gleivėta. Kūnas iki 1,2 m ilgio, svoris 3,5-4,0 kg. Dažna verslinė žuvis, nes yra labai vertinga.
Ungurio veisimasis paaiškėjo tik XX a. pradžioje. Pavasarį arba rudenį, kai vanduo upėse pakilęs, suaugę unguriai keliauja neršti į jūras. Veisiasi vakarinėje Atlanto vandenyno dalyje – Sargaso jūros gelmėse.
Ungurių lervos anksčiau buvo laikomos atskira žuvų rūšimi Leptocephalus brevirostris. Jos Golfo srovės nešamos į šiaurės rytus. Trečiųjų gyvenimo metų rudenį lervos pasiekia Europos pakrantes. Čia užauga iki 6-7 cm ilgio unguriukai. Jie kyla upėmis ir pasiekia ežerus. Čia jų kūnas tampa gelsvas. Užaugę, sidabrinės spalvos unguriai migruoja atgal į jūrą. Neršia tik kartą per gyvenimą, po to žūva.
Lietuvoje unguriai gyvena daugiausia Kuršių mariose, rečiau upėse ir ežeruose. Mėgsta dumblingas, užžėlusias vietas. Gėluose vandenyse gyvena 4-9 metus[1]. Pamaryje žvejojami ir pardavinėjami daugiausia rūkyti.
