aA
Baltijos jūros Lietuvos krantui būdingi smėlio paplūdimiai su prie jų besišliejančiu kopagūbriu, tačiau kranto atkarpoje tarp Šaipių ir Karklės prie gana siauro paplūdimio nusėto rieduliais šliejasi status skardis sudarytas iš priemolio su žvirgždo, gargždo bei riedulių priemaiša. Šie skardžiai vadinami morenos klifais.
Pastaruosius maždaug 20 metų morenos klifas ties Karklės kapinaitėmis nepatyrė didesnių pokyčių. Net praūžę „Anatolijaus“ (1999 m.) ir „Ervino“ (2005 m.) uraganai ryškesnio pėdsako čia nepaliko. (nuotraukos D. Jarmalavičiaus)
© GRYNAS

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė serija straipsnių kuriuose nerimaujama dėl intensyvaus šių klifų traukimosi, kuris grasina pasiglemžti ne tik pajūrio medžius, bet ir Karklės kapinaites („Unikalioms kapinėms Karklėje – grėsmė iš jūros“, lzinios.lt, 2013.03.05; „Karklės kapinaites gali pasiglemšti Baltijos jūra“, lrytas.lt, 2013.03.22; „Karklėje poilsiautojus baugina nuo skardžio virstančios pušys“, lrytas.lt, 2013.04.09). Gamtos tyrimų centro mokslininkų nuo 1993 m. atliekamos jūros kranto stebėsenos metu surinkti duomenys leidžia objektyviau pažvelgti į šią problemą.

Šiauriau „Olando Kepurės“, ties Karklės kapinaitėmis, per pastaruosius 20 metų klifo šlaitas praktiškai nepakito, tik papėdė atsitraukė maždaug vieną metrą. Toks nedidelis poslinkis per 20 metų laikotarpį neleidžia daryti išvados apie drastiškai besitraukiantį klifą šioje vietoje.

Morena atsparesnė išplovimui nei smėlis, todėl dažnai stiprūs štormai didesnės žalos šioje kranto atkarpoje ir nepadaro. Klifo traukimasis nebūna nuoseklus, o vyksta etapais. Pradžioje jūros bangos audrų metu skalauja ir ardo papėdę, daro klifo šlaitą vis statesniu, kol galiausiai didelės nuošliaužos, veikiamos sunkio jėgos, nuslysta šlaitu žemyn į paplūdimį kartu su klifo viršūnėje augančiais medžiais bei krūmais. Šios nuošliaužos paplūdymyje tampa kliūtimi bangoms. Kol jūros bangos jas išskalauja, klifo šlaitas ir viršūnė nekinta. Lietuvos pajūrio klifiniuose krantuose nuošliaužų susidarymą netgi labiau įtakoja gruntinio vandens tekėjimas, išplaunantis smulkias molio daleles nei jūros bangų arda. Todėl, dažnai didelės nuošliaužos susidaro ne stiprių rudens ar žiemos audrų metu, o pavasarį – tirpstant sniegui.

Skirtinguose kranto ruožuose klifo traukimosi greičiai yra labai nevienodi. Čia apžvelgsime tik plačiausią atgarsį sulaukusias atkarpas: ties Karklės kapinaitėmis ir ties „Olando Kepure“. Labiausiai klifas traukiasi ties „Olando Kepure“. Šioje vietoje esantis aukščiausias (16-17 m) klifas per 20 metų atsitraukė maždaug 10 m, t. y. maždaug pusę metro per metus. Klifo viršūnė šioje vietoje kyla rytų kryptimi, todėl klifui traukiantis jis „nunykti“ (kaip dažnai teigiama spaudoje) negali. Priešingai, jo šlaito aukštis po truputį tik didės. Prieš 20 metų šlaito aukštis buvo apie 15 metrų – šiuo metu jis siekia apie 16-17 m.

Šiauriau „Olando Kepurės“, ties Karklės kapinaitėmis, per pastaruosius 20 metų klifo šlaitas praktiškai nepakito, tik papėdė atsitraukė maždaug vieną metrą. Toks nedidelis poslinkis per 20 metų laikotarpį neleidžia daryti išvados apie drastiškai besitraukiantį klifą šioje vietoje. Todėl teiginiai, neva, klifas ties kapinaitėmis traukiasi apie 1-2 metrus per metus, nėra pagrįsti. Net praūžę „Anatolijaus“ (1999 m.) ir „Ervino“ (2005 m.) uraganai ryškesnio pėdsako čia nepaliko. Priešingai, šlaite gerai įsitvirtino žolė, krūmai ir medžiai, t. y. klifas „apmirė“, todėl šlaitas šiuo metu netgi žymiai stabilesnis nei prieš 20 metų.

Pastaruosius maždaug 20 metų morenos klifas ties Karklės kapinaitėmis nepatyrė didesnių pokyčių. Net praūžę „Anatolijaus“ (1999 m.) ir „Ervino“ (2005 m.) uraganai ryškesnio pėdsako čia nepaliko. (nuotraukos D. Jarmalavičiaus)
Pastaruosius maždaug 20 metų morenos klifas ties Karklės kapinaitėmis nepatyrė didesnių pokyčių. Net praūžę „Anatolijaus“ (1999 m.) ir „Ervino“ (2005 m.) uraganai ryškesnio pėdsako čia nepaliko. (nuotraukos D. Jarmalavičiaus)
© GRYNAS

Taigi, Gamtos tyrimų centro mokslininkų tyrimai rodo, kad dar ankstoka skambinti pavojaus varpais dėl plaunamų Karklės kapinaičių. Žinoma, negalima griežtai teigti, kad šios tendencijos nesikeis ateityje, tačiau, jei krantas ties kapinaitėmis ir imtų sparčiai trauktis, vietinių gyventojų spaudoje pasiūlytas akmenų surykiavimas klifo papėdėje kranto vystymosi tendencijų nepakeistų. Tiesiog po kurio laiko jie liktų gulėti vandenyje.

„Pergyvenant“ dėl žūstančių medžių ties „Olando Kepure“ reikėtų pastebėti, kad morenos klifai ne vienintelė vieta, kur paplauti virsta medžiai. Tai galima matyti upių šlaituose, kur besigraužianti upės vaga ardo šlaitus. Bet juk niekas negalvoja išbetonuoti upių vagų, kad jos negilintų vingių. Panašiai užmarštin nuėjo ir svarstymai apie bandymus „atjauninti“ Čepkelių raistą ar pasitelkiant galingus vėjo ventiliatorius sustabdyti Nidos didžiųjų kopų žemėjimą. Natūraliai kintantis kraštovaizdis yra savaime žavus ir bandymai išlaikyti jį nekintamą gali tik padidinti problemų ratą.

Taigi, Gamtos tyrimų centro mokslininkų tyrimai rodo, kad dar ankstoka skambinti pavojaus varpais dėl plaunamų Karklės kapinaičių.

Pabaigoje būtina paminėti, kad prie klifo ardos prisideda ir žmogus. Ne visi lankytojai supranta, kad laipiojimas šlaitais didina nuošliaužų tikimybę, ką jau kalbėti apie ekstremalių pojūčių mėgėjus bandančius leistis „Olando kepurės“ šlaitais dviračiais. Nereikėtų išsivežti iš paplūdimio ir riedulių. Pravartu paminėti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip puse kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis. Pagarbus požiūris į mus supančia aplinką leis dar ne vienerius metus grožėtis šia Lietuvoje egzotiška kranto atkarpa nenaudojant drastiškų krantosaugos priemonių.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

8 mitai apie plastiko perdirbimą: paaiškino, kodėl tai – tik paistalai (5)

Visas plastikas yra blogis, perdirbimas sukelia papildomą žalą aplinkai, kartą jau nuskenuotą...

Prekybos tinklas tikisi pakeisti pirkėjų įpročius: atsisako plastikinių maišelių (10)

Iš aplinkai draugiškų medžiagų pagaminti vienkartiniai įrankiai, medvilniniai maišeliai...

Į Seimą grįžta siūlymas įteisinti naktinius matymo taikiklius ir duslintuvus medžioklei: susirūpino šalies ekonomika (201)

Jau kelias dienas viešojoje erdvėje vyksta diskusija tarp gamtininkų ir medžiotojų: į Seimą...

Mokslininkai tvirtina, kad net ir trumpas pasivaikščiojimas gamtoje turi poveikį žmogaus sveikatai (1)

„Gamtoje, gryname ore praleistas laikas gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę...

Miškininkai gyventojams nemokamai dalys eglišakius augalams dengti (14)

Du ateinančius penktadienius – lapkričio 8 ir 15 d. – Valstybinių miškų urėdija (VMU)...

Top naujienos

Labiausiai nukenčia moterys ir senjorai: iš pradžių žmonės dažnai net nesupranta, kas vyksta

Šioje srityje mes neatsiliekame nuo pasaulio, teigia socialinių mokslų daktarė Jolita Vveinhardt...

Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu: toks atvejis – vienintelis Lietuvoje (1)

„Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu – viena akis visiškai neišsivysčiusi, o kitoje akyje...

Filtrų gamybos milžinės gamykla gimė paprastame garaže: lietuvis sako verslą sukūręs dėl deficito (92)

Širvintų rajone, Alekniškio kaime, yra įsikūrusi „Baltic Filter“ automobilių ir patalpų...

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (376)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...

Skandalingasis pleibojus Danas Bilzerianas pranešė apie savo ketinimus tapti JAV prezidentu (25)

Ginklus ir pusnuoges gražuoles itin mėgstantis „Instagram“ karalius Danas Bilzerianas ir vėl...

Prancūzės turi aukso vertės taisyklę – stebėsitės, kaip apie tai nežinojote anksčiau (15)

Prancūzės vadovaujasi nuostata, kad įsigytą drabužį būtina apsivilkti ne mažiau kaip 30...

Sąmyšis San Antonijuje: tapo neaišku, kas treniruoja „Spurs“

San Antonijaus „Spurs“ praėjusią naktį namuose 116:121 nusileido Portlando „Trail Blazers“...

Visuomenė įvertino institucijų darbą: pasitikėjimas Seimu krito kaip po naktinės mokesčių reformos apklausos rezultatai (128)

Visuomenė itin griežtai įvertino Seimo darbą – pasitikėjimas svarbiausia valdžios institucija...