aA
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) praūžė renginys „Su aplinka gyvenu darnoje: pažįstu, tvarkau, saugau”. Jo metu buvo gvildenamos tokios gamtosauginės temos kaip plastiko taršos pavojai, atliekų rūšiavimas, gyvenimas be šiukšlių. Renginio metu Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja ir VU GMC dėstytoja dr. Rasa Bernotienė dalyvius supažindino su bioindikatoriais. Pasak mokslininkės, apie juos pravartu žinoti kiekvienam, rašoma pranešime spaudai.
© Lukas Bartkus

Perspėja apie taršą

VU GMC Studentų gamtininkų mokslinės draugijos organizuotame renginyje „Su aplinka gyvenu darnoje: pažįstu, tvarkau, saugau” kalbėjusi Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. R. Bernotienė atskleidė, kad kiekvienas galime geriau suprasti ir pažinti gamtos kalbą, tereikia žinoti jos siunčiamus signalus.

„Ten, kur yra gamta, galime rasti ir indikatorinių organizmų, rodančių jos būklę“, – atskleidė mokslininkė. Pasak jos, indikatorių rūšių yra ne viena, tačiau šiame renginyje didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyvūnams. „Būtent gyvūnams reikia greitai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, o žmogaus sukelta tarša juos gali paliesti itin stipriai“, – sakė dr. R. Bernotienė. – Apie tai, kad gyvūnija signalizuoja apie užterštą aplinką pradėta viešai kalbėti prieš kelis šimtmečius, kuomet Temzėje masiškai gaišo žuvys. Neužilgo buvo viešai patvirtinta, kad šis reiškinys tiesiogiai susijęs su žmogaus veikla – plečiantis pramonei, jos atliekos buvo pilamos į upę. Kitas pavyzdys – kanarėlių naudojimas kalnakasyboje. Šie paukšteliai labai jautrūs anglies monoksidui, todėl esant pavojingai užterštam orui šachtose jie iš karto pradėdavo reaguoti ir taip išgelbėdavo ne vieno šachtininko gyvybę“, – istorinę perspektyvą apžvelgė ji.

Pasak jos, tokių masinių gyvūnijos reakcijų į gamtos taršą netrūko ir vėliau. „XX a. naujų chemikalų rūšių, naudojamų gamtoje, atsirado nepaprastai daug. Nors pradžioje visi džiaugėsi, kad insekticidai padės apsaugoti derlių, šių priemonių besaikis naudojimas žemės ūkyje sukėlė masines vabzdžių ir paukščių žūtis. Būtent išvydę šį reiškinį žmonės suprato, kad tiek daug chemikalų naudoti negalima“, - atskleidžia dr. R. Bernotienė.

VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos drugeliai
VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos drugeliai
© Stopkadras


Signalus suprasti gali kiekvienas

Pasak mokslininkės, bioindikatoriais, leidžiančiais atpažinti gamtos taršą, laikome ne visą gyvūnija, nes yra tam tikri kriterijai, ką laikome bioindikatoriais. Pavyzdžiui, rūšis turi būti gausiai aptinkama, paplitusi, ištirta, lengvai pagaunama ir lengvai atpažįstama. Geriausiai naudoti visą populiaciją ar bent kelis individus, o ne vieną.

Dr. R. Bernotienės teigimu, biondikatoriai šiais laikais nesunkiai gali būti pakeisti kitais metodais, tačiau tai yra pirminis signalas kad su gamta kažkas yra negerai. „Nors gyvename technologijų amžiuje, bioindikatoriai naudojami greta modernių tyrimų tokiose srityse kaip aplinkos pokyčių įvertinimas (kuomet sunku juos įvertinti ar išmanuoti), kai reikia interpretuoti, kuomet tiriame prieš šimtmečius vykusius gamtos pokyčius ir neturime kitų duomenų bei įvairiais kitais atvejais“, – pasakojo dr. R. Bernotienė.

„Pavyzdžiui, jeigu upėje, pievoje pamatome tam tikrus gyvūnus, galime daug maž pasakyti, ši teritorija užteršta ar ne. Žinoma, detaliems tyrimams, taršos lygiui ir tipui nustatyti reikia modernios įrangos, tačiau pati gamta mums jau siunčia pirmuosius signalus, kuriuos galime suprasti. Pavyzdžiui, pamatę upėtakį galime sakyti, kad vanduo yra švarus, nes šios žuvys veisiasi tik švariame vandens telkinyje”, – sako ji. Geriausiai švaraus vandens telkinį apibūdina jame randamos lašalų, apsiuvų ir ankstyvių lervos. – Bioindikatoriai parodo ilgalaikį rezultatą, tuo pačiu nėra brangūs, jų taikymo metodika nesudėtinga. Vien tik bioindikatoriai nepadės išspręsti gamtos taršos, rūšių nykimo problemos, tačiau tai yra signalas, kad reikia atlikti papildomus tyrimus. Nenumokime ranka į šiuos pačios gamtos mums duotus įrankius, o mokėdami atpažinti gamtos kalbą išmoksime laiku įvertinti ir jai kylančius pavojus”.

Lietuvos mokslininkai mokosi suprasti, ką kalba gamta
© DELFI / Andrius Ufartas

Gamta – ne šiukšlynas

Mokslininkės pozicijai pritaria ir vienas šio renginio organizatorių, VU Gyvybės mokslų centre Biologijos doktorantūroje studijuojantis Mantas Adomaitis. „Kartu su VU GMC Studentų gamtininkų moksline draugija organizuodami šį renginį norėjome į jo programą įtraukti temą apie bioindikatorius. Juk jie yra gamtos signalizacija, suveikianti padidėjus taršai“, – įsitikinęs M. Adomaitis.

„Gaila, kad dalis visuomenės vis dar abejingai žiūri į mus supančią aplinką. Nors žmonių sąmoningumas didėja, vis dar atsiranda akivaizdžios gamtos taršos atvejų. Apie šiuos klausimus turime kalbėti kuo garsiau, kol dar neįvyko katastrofiškų ekologinių pokyčių ir turime laiko sustabdyti ne tik gamtai, bet ir visai žmonijai kylančius pavojus“, – ragina VU GMC doktorantas.

„Savo namuose juk nešiukšliname – nepilame teršalų svetainėje, nesukrauname panaudotų padangų virtuvėje, nesumetame plastikinių maišelių į vonią. Tad kodėl taip elgiamės gamtoje“? – retoriškai klausia M. Adomaitis, pabrėžęs, kad gamtosauginių renginių Studentų gamtininkų mokslinė draugija ateityje planuoja surengti ir daugiau.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

JT: 2015-2019 m. laikotarpis bus karščiausias istorijoje (3)

Pasaulis privalo dėti 3-5 kartus daugiau pastangų, kad temperatūros kilimą sustabdytų ties 1,5-2...

Neįprasta kelionė po pakaunės kraštą: žavūs miesteliai ir nepakartojamas gamtos grožis (19)

Pakaunės krašto grožis atsiskleidžia, keliaujant Nemunu po Raudondvario Kačerginės, Zapyškio,...

Keli šimtai protestuotojų didmiesčiuose sieks atkreipti dėmesį į klimato kaitą (12)

Keli šimtai moksleivių, studentų ir kitų protestuotojų penktadienio pavakarę Lietuvos...

Apklausa parodė, ką gyventojai mano apie atsinaujinančią energetiką: rezultatai – stebinantys (6)

Beveik trečdalis gyventojų labai norėtų patys pasigaminti elektros iš saulės, o 60 proc. rimtai...

Savanorišką Neries pakrantės tvarkymą surengęs žvejys: upės vis dar pilnos „keliaujančių šiukšlių“ (5)

Lietuva – meškeriotojų kraštas ir, nors dažnas yra linkęs manyti, kad šio sporto...

Top naujienos

Trumpas kiša pagalius Zelenskiui (62)

Galbūt naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis manė, kad didžiausias jam teksiantis...

Medicinos banką perėmęs jaunasis Konstantinas Karosas svarsto apie pardavimą banko turtas – 339 mln. eurų (64)

Pagrindinis Medicinos banko akcininkas velionio Sauliaus Karoso sūnus Konstantinas kartu su...

Aistė susirgo vėžiu, kai laukėsi: moteris jau 15 metų kovoja su liga ir augina tris vaikus (1)

Kaunietė Aistė į asociacijos „ Kraujas “ įgyvendinamo projekto „Drąsos ambasadoriai“...

Janutienės reakcija po pralaimėtų rinkimų: mane Dievulis nuo pergalės apsaugojo (248)

Sekmadienio vakaras Rūtai Janutienei neturėjo būti džiugus. Žiemgalos rinkiminėje apygardoje ji...

Priešiškai sutiktas Barselonos eksperimentas pasiteisino: gyventojai mažiau serga ir tapo laimingesni (7)

Jei keliautojas, vaikščiodamas po Barseloną, šalutinėmis gatvelėmis užsuktų į Hostafrancs...

Kauniečiai: rekonstruotoje „Megoje“ krenta lubos? (3)

Šeštadienį „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai užfiksavo, kaip prekybos ir laisvalaikio centre „...

Įmonė bando sulaikyti išeinančią darbuotoją originaliu būdu (24)

Ką dėl gero darbuotojo gali padaryti įmonė? Dažnas, matyt, atsakytų, kad turėtų pasiūlyti...

Švedija svarsto bankams įvesti naują mokestį, o pinigus skirti gynybai nuo Rusijos (91)

Švedijos vyriausybė planuoja įvesti naują mokestį finansų pramonei, skirtą finansuoti...

Kuriozas Vilniuje: plakatai kvietė švęsti komunistinės Kinijos įkūrimą, valdžia apie tai nieko nežinojo (27)

Vilniaus savivaldybė žada pirmadienį pašalinti reklamas, kuriomis kviečiama švęsti...

Maskvoje čempionams neliko vietos: CSKA dvejas Eurolygos rungtynes žais Kaliningrade (23)

Maskvos CSKA klubas informavo, kad dvejas Eurolygos reguliariojo sezono rungtynes žiemą žais ne...