Lietuviai sukūrė efektyvią užteršto grunto valymo technologiją

Lietuviai, vykdydami projektą „Sorbent“, sukūrė technologiją, kuri leis greičiau išvalyti nafta ir jos produktais užterštą gruntą, apsaugoti gruntinius vandenis ir sumažins valymo darbų kainą. 4,8 mln. litų vertės „Sorbent“ projektui buvo skirta daugiau kaip 3 mln. litų EK Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (SP7) investicijų.

Grunto užteršimas nafta ar jos produktais – didelė problema visame pasaulyje. Užteršta aplinka ilgus metus tampa kenksminga augalijai ir gyvūnijai, joje taip pat neįmanoma plėtoti pramoninės ar rekreacinės veiklos.

Grunto valymui - milijardai litų

Vien tik Europoje yra 3,5 mln. užterštų vietų, pusė jų – naftos produktais. Tokio grunto valymui per metus išleidžiama apie 3,5 mlrd. litų. Valymo darbų kainai didžiausios įtakos turi užteršto grunto šalinimas ir pervežimas į valymo vietą. „Sorbent“ projekto metu sukurtos technologijos privalumas yra tai, kad užteršta dirva yra valoma vietoje – ji tinka įvairiems grunto tipams. Trijų etapų valymui naudojamos popieriaus atliekos, bakterijos ir augalai.

Skaičiuojama, kad, pritaikius šią technologiją praktikoje, per metus Europos šalyse būtų galima sutaupyti 28 mln. litų per metus. Šios lėšos ženkliai prisidėtų prie socialinių ir ekonominių problemų, susijusių su užterštomis vietomis, sprendimo.

Pasak technologiją sukūrusios bendrovės „Biocentras“ direktoriaus prof. habil. dr. Sauliaus Grigiškio, projekto „Sorbent“ įgyvendinimas atneš žymiai daugiau naudos, nei vien tik nauja grunto valymo technologija.

Citata

Smulkioms ir vidutinėms įmonėms per septynerius metus atiteks per 31 mlrd. litų. Lėšos bus nukreiptos finansuoti galimybių studijas ir bandomuosius projektus, kurie padėtų perspektyvioms idėjoms pasiekti komercines rinkas.

„Europos Sąjungos investicijomis paremtas projektas atvėrė mums naujas rinkas ir leido surasti partnerių, su kuriais sėkmingai dalyvaujame kituose tyrimų projektuose. Įgytos žinios leidžia vystyti idėjas, išnaudoti technines „Biocentro“ galimybes, tobulinti techninę tyrimų bazę ir kurti naujus produktus. Be to, smarkiai išaugo bendrovės darbuotojų skaičius. Tokia tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo patirtis mums buvo išties neįkainojama – mūsų bendrovė įtvirtino europinio aplinkosauginių biotechnologijų vystymo lyderio vardą“, – sakė prof. habil.. dr. Saulius Grigiškis.

ES investicijos į smulkių ir vidutinių įmonių vykdomus tyrimus

„Biocentras“ yra viena iš 80-ies smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje, kurioms buvo suteikta EK Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (SP7) parama.

Iki 2013 m. pabaigos iš viso daugiau kaip 20 tūkstančių smulkių ir vidutinių Europos Sąjungos įmonių bus skirta per 18,4 mlrd. litų investicijų.

Nuo ES investicijų į tyrimus programos pradžios smulkioms ir vidutinėms įmonėms buvo iškeltas uždavinys 15 proc. gaunamų finansinių injekcijų skirti tarptautiniams tyrimų projektams. Šių metų spalio duomenimis, ES mastu tokiems bendradarbiavimo projektams vidutiniškai buvo panaudota 17,5 proc. paramos – nuo 12 proc. Suomijoje iki 36 proc. Vengrijoje ir Slovakijoje.

Nuo 2014 m. prasidedanti ES tyrimų programa „Horizon 2020“ kelia dar ambicingesnius tikslus – socialinių pokyčių ir naujų technologijų tyrimų programoms skirti 20 proc. biudžeto. Tai reiškia, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms per septynerius metus atiteks per 31 mlrd. litų. Trečdalis šios sumos, apie 10 mlrd. litų, bus paskirstyta per specialią programą, skirtą mažoms įmonėms. Lėšos bus nukreiptos finansuoti galimybių studijas ir bandomuosius projektus, kurie padėtų perspektyvioms idėjoms pasiekti komercines rinkas. Dalis lėšų taip pat bus skirta kaip bendra viešų ir privačių skolintojų paskola smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

„31 mlrd. litų suma turėtų būti vertinama kaip pradinė skiriamų lėšų prognozė. Smulkios ir vidutinės įmonės yra Europos ekonomikos stuburas ir sukuria du trečdalius darbo vietų. Mes norime, kad ES tyrimų ir ir inovacijų investicijomis pasinaudotų kaip įmanoma daugiau mažų įmonių, kurios sukurtų naujų produktų, paslaugų ir dar daugiau darbo vietų. Kaip smulkios ir vidutinės įmonės galės pasinaudoti šiomis investicijomis, bus detalizuota gruodį, kai mes paskelbsime pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus”, – sakė Michaelis Jenningsas, Europos Komisijos atstovas tyrimams, mokslui ir inovacijoms.

Kas tas „Sorbent“ projektas?

„Sorbent“ projektas suvienijo septynias mokslo ir verslo organizacijas iš penkių Europos Sąjungos šalių. Projektą koordinavo bendrovė „Grota“ (Vilnius), tyrimus vykdė bendrovė „Biocentras“ (Lietuva), technologijų centras „Lurederra“ ir „Clean Biotec“ (Ispanija), „Wild Berry Environmental Ltd.“ (JK), „Himal“ (Lenkija) ir Estijos inovacijų institutas.