Jei jūroje šlapinasi gyvūnai, kodėl negali ir žmonės?

Esate pajūryje ir jus prispyrė gamtiniai reikalai? Tinklapis grist.org.com sako – nieko tokio, jūsų šlapimas jūrai nekenksmingas. Juk jūroje šlapinasi ir gyvūnai – rykliai, delfinai, banginiai, o jų išskiriamame šlapime esančių cheminių medžiagų koncentracijos nepalyginamai didesnės. Kiek tame tiesos?

Šlapimo vandenyne rekordininkas - banginis

Žmogaus šlapimą, kaip pastebi apie mokslą rašanti Lauren Wolf, 95 proc. sudaro druskos ir vanduo. Iš esmės tokios pačios sudėties yra ir jūros vanduo. Tiesą sakant, šis kur kas druskingesnis nei jūsų šlapimas. Kas dar sudaro žmogaus šlapimą? Kreatininas ir karbamidas (šlapalas), medžiagos, kurios padeda iš jūsų kūno pašalinti azoto perteklių. Kreatinino kiekis šlapime yra nedidelis – vos 0,67 gramo viename litre. Karbamido kiekis šlapime didesnis – apie 9 gramus viename litre.

Pasak Stuarto Jones, Rytų Londono „George Hospital“ ligoninės klinikinės biochemijos katedros biochemiko, vienu kartu iš žmogaus organizmo pašalinama 0,2-0,5 l šlapimo. Tai reiškia, kad vidutiniškai 3 g karbamido. Jeigu turėtume mintyje, kad pasaulyje iš viso gyvena 7 milijardai žmonių ir darytume teorinę prielaidą, kad jie visi vienu kartu nusišlapina Atlanto vandenyne – skaičiai būtų maždaug tokie – Altanto vandenyno vandens tūris – 3.5 x10²⁰ L, žmogaus šlapime išsiskiriančio karbamido – 6x10^-11 g/ L. Jeigu esate chemikas, galite įsivaizduoti, koks tai tėra mažas kiekis karbamido tokiame dideliame kiekyje vandens.

L. Wolf atkreipia dėmesį, kad vandenyne gamtinius reikalus atlieka ne tik žmonės, bet ir vandens gyvūnija, pavyzdžiui, delfinai ar rykliai.

„Esu tikra, kad banginiai, delfinai, rykliai neturi atskirų kambarėlių atlikti savo gamtinius reikalus, todėl jie taipogi šlapinasi į vandenį. Yra ištirta, kad antras pagal dydį banginis pasaulyje – finvalas, gyvenantis Atlanto šiaurinėje dalyje (lot. Balaenoptera physalus), kurio kūnas 16 kartų didesnis už vidutinio žmogaus kūną, per dieną išskiria 970 litrų šlapimo, kuriame natrio ir chlorido kiekis net 23 kartus viršija žmogaus šlapime esančių tų pačių medžiagų kiekius.

Diskusija apie šlapinimąsi vandenyje vyksta jau ne vienerius metus. Štai pavyzdžiui, plaukimo žvaigždė Michaelis Phelpsas per Londono olimpines žaidynes atvirai prisipažino, kad plaukikai treniruodamiesi baseinuose neretai šlapinasi į vandenį, bet tai nėra nieko blogo, nes vandenyje esantis chloras pražudo visas bakterijas. Su tokiu jo pareiškimu sutiko ir mokslininkai - šlapimas iš esmės yra sterilus, jame nėra ko naikinti. Šlapimą sudaro druskos ir vanduo bei nedideli proteinų ir DNR irimo dalių kiekiai.

Pavojus atsiranda kylant temperatūrai

Visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad jei šlapimas yra sveikas, jis nepavojingas – bakterinės taršos jame nėra. Tačiau kai vanduo gerokai įšyla – pasiekia apie 20 laipsnių temperatūrą, šlapimo prisotintame vandenyje pradeda daugintis mikroorganizmai, o tai jau pavojinga sveikatai.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankiene pabrėžė, kad šlapimo įtaka jūros vandens kokybei netiriama, taip pat nėra duomenų, kiek pavojingas žmogaus šlapimas gali būti vandens gyvūnijai, ar pačių žmonių sveikatai.

Citata

Yra ištirta, kad antras pagal dydį banginis pasaulyje – finvalas per dieną išskiria 970 litrų šlapimo, kuriame natrio ir chlorido kiekis net 23 kartus viršija žmogaus šlapime esančių tų pačių medžiagų kiekius.

Vandens kokybės tyrimai Baltijos pajūrio paplūdimiuose yra atliekami trijose vietose - Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose. Pirmieji tyrimai atliekami likus dviems savaitėms iki vasaros sezono pradžios ir paskui kartojami kas dvi savaites iki rugsėjo mėnesio.

Imant vandens mėginius, yra tiriamas kaliforninių bakterijų, žarninių lazdelių, žarninių enterokokų bei salmonelių skaičius. Taip pat analizuojama vandens spalva, naftos produktai, vandens skaidrumas, paviršiaus aktyvios medžiagos, matuojamas fenolis, vandens ph ir deguonies sotis.

„Šiais metais maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių, fizikinių ir cheminių rodiklių reikšmės neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų rodiklių reikšmių“, - taip vandens būklę lietuviškuose pajūrio paplūdimiuose įvertino D. Berankienė.