Iki Londono Olimpinių žaidynių pradžios likus beveik dviems mėnesiams, olimpinio miestelio viduje dar verda statybų darbai, bet organizatoriai tikina, kad nuo darbų grafiko neatsiliekama. Rekordinio žiūrovų ir dalyvių skaičiaus planuojantis sulaukti Londonas joms ruošėsi 8 metus ir pažadėjo tapti „žaliausiomis“ olimpinėmis žaidynėmis istorijoje.
Blogos kaimynystės metamorfozė
Plotu dvigubai mažesnis nei Pekino, olimpinių žaidynių miestelis įkurtas rytinėje Londono dalyje, Stratfordo rajone. Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Dešimtmečius šis Londono kraštas buvo vadinamas „bad neighborhood“ („blogos kaimynystės“) vardu. Šnekant paprasčiau, padorūs miestelėnai naktimis čia nevaikščiodavo. Metų metus buvo rengiami projektai skirti, kaip nors pakelti šio rajono būklę, bet numatomos tam sumos pasirodydavo per didelės. Tik Londonui tapus Olimpinių žaidynių sostine ši idėja pradėjo įgauti realius kontūrus, nes šiam sporto pasaulio įvykiui paminėti skirta net 9,4 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (virš 40 mlrd. Lt).
Karalienės Elžbietos olimpinis parkas (po olimpinių žaidynių toks bus oficialus teritorijos pavadinimas) pastatytas buvusiose gamyklų ir sandėlių teritorijose. Dirvožemis čia buvo smarkiai užterštas, šalia tekančioje upėje tikriausiai nebūtumėte radę nei vienos gyvos žuvies, o tik daug spalvotų naftos dėmių. Rajone nebuvo nei vieno ypatingo traukos centro, dėl ko čia galėtų atvažiuoti kiti miesto gyventojai.
Šiandien vaizdas visiškai priešingas: upė išvalyta ir joje vėl gyvena žuvys, buvusių gamyklų ir sandėlių vietoje žaliuoja parkai, o dangų remia olimpinis stadionas ir kiti sporto kompleksai bei 115 m aukščio apžvalgos bokštas. Šalia olimpinio miestelio duris jau atvėrė ir didžiausias Didžiojoje Britanijoje prekybos centras, nors vietiniai nesusimąstydami jį vadina jau didžiausiu Europoje. Į rajoną nutiestos naujos kelių magistralės, geležinkelio ir metro linijos, šalia miesto pastatytos didžiulės automobilių stovėjimo aikštelės, o miesto viešojo transporto infrastruktūra paruošta atlaikyti mažiausiai dviejų milijonų lankytojų antplūdžiui. Tačiau įdomiausi dalykai dedasi ne olimpinio miestelio išorėje, bet jo viduje.
Kuo mažiau išteklių
Londono Olimpinių ir Paraolimpinių žaidynių organizacinio komiteto narys ir Tvaraus vystymo vadovas Davidas Stubbsas GRYNAS.lt pasakojo, kad jau nuo pat pirmųjų akimirkų, kuomet Londonui buvo suteikta garbė surengti žaidynes, buvo nuspręsta, kad šios žaidynės turi tapti išskirtinėmis ne tik savo mastu, bet ir organizavimu. Organizacinis komitetas pasiryžo skirti didžiulį dėmesį tam, kaip bus statomas pats olimpinis miestelis, kaip bus tvarkomasi žaidynių metu ir kas laukia po to. Tvarumas ir ekologija tapo neatsiejamos projekto dalimis.
„Ankstesnių Olimpinių žaidynių metu, tvarumui ir ekologijai nebuvo skiriama daug dėmesio. Taip, visi stengdavosi surinkti kuo daugiau šiukšlių ir pasirūpinti mažesne tarša, bet tai buvo pavieniai sprendimai, o ne jų visuma“, - ekskursiją pradėjo D. Stubbsas. Inžinieriaus išsilavinimą turintis vadovas su olimpinių miesteliu supažindina mus pro autobuso langus. Vaikščioti po teritorija draudžiama, nes baiminamasi terorizmo pavojaus.
Lėtai autobusu važinėjant po olimpinį miestelį iš už kampų išnyra milžiniški sporto kompleksai, bet inžinierius kantriai aiškina, kad jie tik atrodo dideli, iš tiesų jiems pastatyti prireikė daug mažiau medžiagų nei įprasta. „Daugelis pastatų statyti atsižvelgiant į jų laikinumą. Po žaidynių dalis bus išmontuoti. Kiti perkelti į kitas Britanijos vietas. Ankščiau to niekas nedarydavo, todėl tie kompleksai ir likdavo stovėti apytuščiai. Londone taip nebus“, - su pasididžiavimu dėstė už žaidynių tvarų organizavimą atsakingas vyras.
Olimpinio miestelio pakraštyje stūkso milžiniškas, keistų formų bokštas. Šiam lemta čia likti. Visi darbuotojai jį vadina tiesiog „Orbita“. Tai 115 m aukščio apžvalgos bokštas, skirtas pasižvalgyti ne tik po miestelį, bet ir Londono apylinkes. Stratfordas nuo metropolio centro nutolęs vos per 10 km, tad pakilus galima pamatyti tiek Big Beną, tiek Tauerio tiltą ar Londono akį (didžiausią pasaulyje apžvalgos ratą, - red. past.).
Londono žaidynių miestelio vieta taip pat ypatinga ir tuo, kad ji ne kažkur už miesto, o pačiame mieste. Daugelis šalių renkasi olimpinius miestelius statyti toliau, kad kuo mažiau atvykstantys žiūrovai kliudytų normaliam miesto ritmui. Vykstant sporto varžyboms tai pasiteisindavo, bet po jų miestelis likdavo dažnai apleistas ir menkai lankomas, nes turistams vykti būna per toli arba jie paprasčiausiai tingi. „Londone daug ką darome kitaip. „Orbita“ taps traukos centru visiems atvykstantiems. Šalia didžiulis prekybos centras, olimpinio miestelio teritorijoje jaukūs parkai, o dėl išliksiančių pastatų konkuruoja po kelias įmones ar sporto klubus, kurie juos nori įsigyti ir čia pašaukti savo gerbėjus“, - pasakojo D. Stubbsas.
„Esminis Londono žaidynių tvarumo požymis tas, kad joms surengti sunaudojome mažiausiai medžiagų. O bent pusė panaudotų vėl bus perdirbta. Pvz. Pekino žaidynių teritorija buvo bent dvigubai didesnė, mes viską patogiai sutalpinome į mažesnį plotą. Pekino pagrindinis stadionas šiandien stūkso niekam nereikalingas. Mūsiškis talpina 80 tūkst. žiūrovų, bet visiems aišku, kad po žaidynių tokio dydžio stadionas niekam nereikės. Tad mes suprojektavome jį taip, kad viršutinę dalį nesunkiai nuardytume ir jame patogiai galės sėdėti apie 30 tūkst. žmonių. Tokio dydžio stadioną jau pareiškė norą įsigyti dvi vietinės futbolo komandos. Panašiai bus pasielgta ir su kitais pastatais. Nuardytos dalys bus parduotos statybos bendrovėms arba perdirbtos į kitas medžiagas“, - su užsidegimu toliau pasakojo D. Stubbsas. Vyras aiškino, kad visiems ekologija dažnai asocijuojasi su rūšiavimu ar žaliąją energija, bet jo komanda tai pirmiausia suprato kaip bereikalingo išteklių eikvojimo atsisakymą.
Neliks nė vienos šiukšlės
Dalį energijos žaidynėms dabar gamina biomasės katilinė. Kita dalis sukuriama deginant dujas, tačiau ši mini elektrinė pritaikyta deginti ir kitos rūšies dujas, pvz. metaną išgaunamą iš atliekų ar net mėšlo. Taip pat komplekse yra naudojamos ir saulės bei vėjo jėgainės, nors jų nėra daug. „Norėčiau paaiškinti kodėl. Matote, kai kurių statinių stogai – labai netvirti. Juos projektuojant iškilo klausimas: ar darome juos tvirtesnius ir sunaudojame daugiau medžiagų, resursų, energijos ir darbo jėgos bei atsisakome arba pasisunkiname galimybę po žaidynių tą pastatą perkelti arba išardyti, ar darome jį kuo paprastesnį, kad vėliau nesunkiai išardytume. Pirmu atveju, ant jo galėtume pastatyti daugiau saulės baterijų. Antru – mažiau. Mes pasirinkome lengvesnio statinio variantą ir manome, kad taip sutaupėme daugiau, nei būtume sutaupę vardan papildomų saulės baterijų“, - inžinerinį pasirinkimą aiškino D. Stubbsas.
Olimpiniame miestelyje taip pat įrengta ir lietaus surinkimo sistema. Surinktas vanduo naudojamas laistymui ir tualetų bakeliams užpildyti. „Gali pasirodyti juokinga, bet jūs pagalvokite kiek žmonių per žaidynes naudosis tualetais. Ir kiekvienas iš jų nuleis vandenį. Turbūt sudėjus galėtume pripildyti didžiulį ežerą, - juokaudamas kalbėjo D. Stubbsas, - Nepamirškime ir vandens valymo stoties. Ją taip pat įkūrėme, kad visas panaudotas vanduo aplinką pasiektų kuo švaresnis. Jums reikėjo pamatyti kaip ši vieta atrodė ankščiau (Olimpinis miestelis apsuptas nedidelės upės, - red. past.): upė buvo užteršta, dvokė ir buvo neaiškios spalvos. Dabar ją išvalėme ir pasirūpinome, kad ateityje tokia ir liktų. Beje, dalis valymo įrenginiuose išvalyto vandens bus vėl panaudojama laistymo darbams, elektrinės aušinimo sistemoje ir pan.“
Bene daugiausiai visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio susilaukianti žaidynių dalis – atliekos ir jų tvarkymas. Ne paslaptis, kad vykstant Pekino olimpinėms žaidynėms 2008 m. olimpinio miestelio teritorija kartais paskęsdavo šiukšlėse. Nors gausus darbuotojų būrys greitai viską išvalydavo, bet visos šiukšlės atsigulė specialiai žaidynėms įkurtame sąvartyne. „Po Londono olimpinių ir paraolimpinių žaidynių sąvartyno nepasieks nei viena šiukšlė. Nei viena. Ar galite tuo patikėti?
Visos miestelyje surinktos atliekos keliaus į specialų perrūšiavimo centrą, ten jos bus atrinktos ir sprendžiamas tolesnis jos likimas. Planuojame, kad apie 70 proc. atliekų bus perdirbta ar kompostuojama, o likusi dalis atsidurs deginimo krosnyse, kur atliekos virs elektros energija, taigi, į sąvartyną nepaklius nei viena šiukšlė“, - šnekėjo ekskursijos vadovas.
Žaidynių metu taip pat bus skatinamas ir rūšiavimas. Organizatoriai pasirūpino, kad kiekviena olimpiniame miestelyje parduodama pakuotė būtų paženklinta specialiu spalvotu lipduku, kuris nurodys į kokį konteinerį reiks ją išmesti. Atrenkant prekiautojus taip pat buvo keliami reikalavimai, kad jų parduodama produkcija būtų įpakuota į tokią pakuotę, kuri yra perdirbama.
Kita Londono olimpinių žaidynių ypatybė – jokių automobilių. Šalia olimpinio miestelio nėra nė vienos didelės automobilių stovėjimo aikštelės. Organizatoriai siekia, kad žmonės naudotųsi viešuoju transportu arba stebėti rungtynių ateitų pėsčiomis. Viduje taip pat nebus leidžiama naudotis jokiomis transporto priemonėmis, netgi dviračiais. Išimtys bus taikomos tik žmonėms su judėjimo negalia – jie galės naudotis elektra varomomis mašinėlėmis (panašiomis, kokias naudoja golfo žaidėjai). Įvairių sporto šakų kompleksai pastatyti vienas netoli kito, todėl žiūrovai galės nesunkiai tarp jų kursuoti pėsčiomis, o pertraukas leisti naujai užželdintame parke, kuris dengia visą olimpinio miestelio perimetrą.
Post scriptum
Po žaidynių laukia pastatų demontavimo, perkėlimo ir želdinių atstatymo darbai. Taip pat bus surengta ir speciali konferencija, kuriose bus siekiama pasidalinti įgyta patirtimi su būsimais žaidynių organizatoriais (2016 m. Olimpinės žaidynės vyks Rio de Žaneire, Brazilijoje, - red. past.).
D. Stubbsas teigė, kad jam pačiam asmeniškai labai rūpi, kad ateityje visi dideli sporto renginiai būtų organizuojami atsižvelgiant į tai, kokį jie poveikį turės aplinkai. „Žiūrint principingai, bet kokie dideli renginiai vis tiek kenkia ar net žaloja gamtą, bet galima rinktis: ar pasistengti, kad jos bent kiek mažiau tai darytų, ar daryti viską, kaip darėm iki šiol nežiūrėti, kaip tai kenkia aplinkai?“, - retoriškai ekskursiją užbaigė D. Stubbsas.
Norisi tikėti, kad visi išsikelti tikslai tikrai bus pasiekti, o įgyta patirtis ir parodytas pavyzdys užkrės ir kitas šalis-organizatores. O gal ateityje ir nebebus tokios stipraus noro 2 milijonams žmonių skristi į kitą pasaulio galą palaikyti savo komandos ir išmesti tiek CO2, kiek bet koks taupymas ir rūšiavimas neatpirktų.
