aA
Žvejai
Žvejai
© Kauno RAAD nuotr.

Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje prasidėjo lašišų ir šlakių migracija iš Baltijos jūros į Kuršių marias, Nemuną. Intensyviausia migracija - rugsėjo antroje pusėje ir spalio mėnesį. Spalio pabaigoje lašišos ir šlakiai atplaukia į nerštavietes Minijos, Neries, Žeimenos, Šventosios upėse. Migracijos ir neršto metu lašišos tampa lengvu grobiu brakonieriams.

Šiuo laikotarpiu jos nesimaitina ir griebia blizgę ar masalą ne norėdamos maitintis, bet bevaikydamos priartėjusias prie lizdo ar slaptavietės kitų rūšių žuvis. Daug žuvų pakliūva į brakonierių pastatytus tinklus. Verta žinoti, kad jūroje lašišų raumenys yra gražios rausvos spalvos, bet migracijos ir neršto metu išbąla ir praranda delikatesinį skonį ir vertę.

Po neršto lašišos ir šlakiai grįžta į jūrą. Lašiša gali išgyventi iki 8-9 metų amžiaus ir dažniausiai išneršia tik 2-3 kartus. Šlakiai, kaip ir lašišos, taip pat neršia tik kelis kartus. Todėl šiuo migracijos ir neršto laikotarpiu skiriamas ypatingas dėmesys siekiant užtikrinti šių žuvų apsaugą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Akcijos „Lašiša-2012“ priemonių planas. Akcijos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą bei išaiškinti gamtosaugos įstatymų pažeidėjus. Akcijos metu bus organizuojami pastovūs budėjimai prie vandens telkinių kur migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai, bus stabdomos ir tikrinamos įtartinos transporto priemonės, per žiniasklaidą informuojama visuomenė apie akcijos rezultatus, nustatytus pažeidėjus. Kauno regiono teritorijoje akcijos metu agentūrai talkins Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė, Kauno policijos komisariato, Kauno žvejų draugijos darbuotojai. Akcijos metu bus fiksuojami pažeidimai ir kitose teisėtvarkos srityse.

Lašišų apsauga

Nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų galų Baltijos jūroje. Žvejams verslininkams šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje prie Šventosios upės žiočių ir mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų draudžiama žvejyba verslinės žvejybos įrankiais.

Primename, kad lašišų neršto apsaugai sustiprinti nuo 2009 metų sugriežtinta mėgėjiškos žvejybos tvarka. Patvirtintas upių sąrašas, kuriuose margųjų upėtakių ir šlakių neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. – draudžiama bet kokia žūklė. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos kontroliuojamoje teritorijoje (Minijos, Danės, Akmenos, Veiviržo, Šventosios ir Jūros upėse) tik įsigijus meškeriotojo kortelę, kuri be kitos žuvies suteikia teisę sugauti tik vieną lašišą arba šlakį. Licencija parai kainuoja 10 Lt. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims tik įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriųjų ir lašišinių žuvų žvejybai.

Meškeriotojo kortelę galima įsigyti per ALIS sistemą.

Už žvejybą be meškeriotojo kortelės yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 200 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 700 Lt su šių įrankių bei priemonių konfiskavimu.

Faktai:

Atlantinė lašiša

Atlantinė lašiša
Atlantinė lašiša
© Shutterstock nuotr.


Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis.

Subręsta 4-5 metų, būdamos 40-45 cm. Neršia spalio – lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas – iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3 iki 4 kartų. 10-15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg.

Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes.

Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajuonuose iki Karos jūros imtinai – Baltijos, Baltosios ir Barenco jūrų baseinuose. Lietuvoje – Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – Minijoje, Veivirže, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Žeimenoje, Šventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos.

Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Šlakis

Šlakis
Šlakis
© Wikimedia Commons nuotr.


Šlakis, šlakys arba jūrinis upėtakis (Salmo trutta trutta) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai, upėtakio porūšis.

Labai panaši į lašišą, nuo kurios skiriasi kiek aukštesniu uodegos stiebeliu, arčiau snukio galo esančiomis akimis. Kūno šonuose, virš ir žemiau šoninės linijos yra X ar pusmėnulio formos tamsių dėmių. Lytiškai subrendusio patino kūno šonuose yra dar rausvų dėmelių. Žvynai smulkūs. Pelekai pilki.

Paplitęs Baltijos jūroje. Nerštui migruoja į Nemuno baseino šaltavandenes upes. Jaunikliai iš upių migruoja į jūrą. Nykstanti verslinė žuvis.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Viktorija Dačinskaitė | D+

Daugelio Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: iki 2023 m. teks atsisveikinti su individualiu nuotekų tvarkymu

Apie Lietuvos įsipareigojimus iki 2023 metų atsisakyti lauko tualetų tankiau apgyvendintose...

Aplinkosaugininkai įspėja poilsiautojus: gamtoje laiką leiskite atsakingai (2)

Atšilus orams gyventojai patraukia į gamtą: lankosi parkuose, prie vandens telkinių, žvejoja....

Prienuose liepsnojo miškas: spėjama, kad gaisrą sukėlė neatsargus žmogaus elgesys

Ketvirtadienio popietę Valstybinių miškų urėdijos miškininkai bei gaisrininkai suskubo gesinti...

Lietuvių idėja tarptautiniame hakatone: iš parduotuvės namo parsineškite ne plastiką, o būsimus augalus

Šiandieninė jaunoji karta ateityje tikrai susidurs su įvairiais aplinkosaugos iššūkiais. Kodėl...

Aplinkosaugininkai aiškinasi taršos Nemune ties Kaunu priežastis

Aplinkosaugininkai, nuolat gaunantys pranešimų dėl taršos Nemuno upėje ties Kaunu, aiškinasi jos...

Top naujienos

Bėda po vieną nevaikšto: komandos draugo nelaimės sukrėsti danai nusileido debiutantams (105)

Atslūgus milžiniškam siaubui – apmaudas dėl netikėtos nesėkmės. Šeštadienį Danijos...

Partnerystės įstatymo fone – pamokanti skyrybų istorija: per penkiolika minučių prarado kelių milijonų vertės turtą (108)

Turto dalybos niekuomet nebuvo paprastos, o siūlomo partnerystės teisinio reguliavimo atveju jos dar...

Apsauginiai saulės kremai nuo vėžio gali ir neišgelbėti: profesorė atkreipė dėmesį į kelis svarbius niuansus (26)

Atėjus vasarai ir kaitinant saulei medikai įspėja, kad per daug saulės gali būti visai ne į naudą.

Siaubas ir maldos Kopenhagoje: per rungtynes sukniubusi danų žvaigždė atgavo sąmonę būklė stabilizuota, žaidėjai grįžo į aikštę (509)

Kopenhaga ir visa Danija išgyveno košmarą, laimei, iš jo pavyko pabusti. Šeštadienį Europos...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Surūdijusi Rusijos galia ir „kepurėm užmėtyta“ Lietuva: kodėl nuvertinti priešą yra labai pavojinga II dalis (3)

Pirmąją dalį pradėjau kalbėdamas apie krepšinį – leisiu sau analogiją pratęsti. Taigi,...

Koronavirusu užsikrėtęs girtas vilnietis siautėjo sostinės gatvėse: negalėjau savęs kontroliuoti (130)

„Žinau, kad girtam vairuoti pavojinga, tačiau dėl neblaivumo savęs negalėjau kontroliuoti“,...

Rusnė Valatkaitė | D+

Šiuos ledus daugelis renkasi kaip sveikesnę alternatyvą, tačiau Vaida Kurpienė įspėja: jie yra blogiausi iš visų

Vasarą norisi vis gaivesnių desertų, todėl ledai atrodo puikus pasirinkimas atsigaivinti. Juk...

Iš „Volkswagen“ gamyklos Vokietijoje pavogta 1000 automobilių rakteliai. Stebina, kas nutiko paskui (110)

Paskutinę gegužės mėnesio savaitę Vokietijos „ Greenpeace “ aktyvistams vėl pavyko patekti...

Futuristai nuspėjo, koks likimas ateityje laukia prekybos centrų ir juose dirbančių kasininkų (84)

Dirbtinis intelektas artimoje ateityje dar labiau pakeis mūsų apsipirkimo įpročius. Žymūs...

Pasaulyje bandomos perrašyti mokesčių taisyklės: nesutariama dėl kriterijų (4)

Pasauliniai derybininkai, bandantys perrašyti mokesčių taisykles, pritaikant jas skaitmeninei erai,...