Žalieji pasisako už didmiesčių stogų erdvės panaudojimą – augina ten pieveles, gėles, medelius, įrengia poilsio aikšteles, kavinukes. Gali būti, kad ir Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos stogai netrukus „pažaliuos“. Bet kol kas kartu su visa ES Lietuva bando kovoti prieš asbestinę stogų dangą.
Asbestas – natūrali gamtinė medžiaga, kurios eksploatacinės savybės – puikios. Jo yra ne tik stoguose, bet ir sienose, vamzdynų šilumos izoliacijoje, senuose vėdinimo, elektros įrenginiuose, įrankiuose, prietaisuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, dažuose, klijuose ir t.t. Pavojingas jis yra tik tuomet, kai laužomas ar pjaustomas. Nejudinamas asbestas gali gulėti ištisus amžius ir niekam nepakenks. Būtent todėl atliekos, turinčios asbesto, yra specialiai supakuojamos ir utilizuojamos statybinių atliekų sąvartynuose.
Prilygintas arsenui
Nuo 2005-ųjų pradžios Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, asbestą gaminti ir naudoti uždrausta. Dar 1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimų centro kancerogeninių veiksnių sąrašą. Pagal kenksmingumą organizmui jis prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.
Asbesto turinčius gaminius laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos, kurios įkvėptos susminga į kvėpavimo takų audinį. Atsiradusios žaizdelės ilgainiui tampa vėžinių susirgimų priežastimi. Su asbestu susijusios ligos masiškiau pasireiškia po 20-40 metų, tad Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai su nerimu laukia galimo plaučių ligų protrūkio.
Šiame vaizdo klipe vaizdingai parodoma, kaip asbesto skaidulos pamažu nužudo žmogaus plaučių audinius:
Asbesto gaminių nepatariama šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, turintiems specialią aprangą, įrangą. Prieš darbus viską reikia sudrėkinti vandeniu.
Didžiausia parama – kaimui
Kol kas negalima tiksliai pasakyti, kiek asbestiniu šiferiu užklotų stogų yra Lietuvoje. Taip pat nėra žinoma, kurios savivaldybės pirmauja atnaujindamos stogus, o kurios – atsilieka, juo labiau – kiek lėšų reikėtų visiems stogams pakeisti. Manoma, kad kaimo vietovėse tokių stogų yra per 70 proc., turbūt todėl programos įgyvendinimas pradėtas būtent ten.
Pagal žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 27 d. patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ taisykles, į kompensaciją iki 10 tūkst. litų gali pretenduoti:
- jei vietovė nėra savivaldybės centras ar sodo bendrija
- jei gyventojų skaičius teritorijoje neviršija 6000
- jei gyvenamasis namas priklauso pareiškėjui arba jo sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise
- jei gyvenamasis namas inventorizuotas pagal Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą
Už minėtos inventorizacijos organizavimą atsakingos pačios savivaldybės. „Nuo 2010 m. kovo 31 d. kasmet savivaldybės turi sudaryti ir Būsto urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA) pateikti asbesto turinčių gaminių sąrašus. Pastaroji organizacija kaupia duomenis duomenų bazėje. Šiuo metu tokius sąrašus yra pateikusios 53 savivaldybės iš 60,“ – teigė Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė.
Ar didelis skirtumas, ką nuodyti?
„Mano nuomone, ši programa kol kas nepajėgi reikšmingai sumažinti asbestinio šiferio paplitimo Lietuvoje. Reikalavimai – per sudėtingi. Koks skirtumas, ar namas priskirtas miestui, ar kaimui, ar jame nuolat gyvena vienas pensininkas, ar 6 asmenų šeima praleidžia vasarą? Juk visais atvejais tos pačios asbesto dulkės nuodija to namo lankytojus ir praeivius. Dar nuo sovietinių laikų kai kuriose sodybose guli krūvos asbestinio šiferio lakštų,“ – tvirtina Vartotojų federacijos tarybos narys Mykolas Okulič-Kazarinas.
„Programa, pagal kurią atliekama asbesto turinčių gaminių inventorizacija ir pradėtas planuoti asbesto turinčių gaminių šalinimas, buvo pradėta įgyvendinti 2008 m., esant kitokioms nei dabar šalies finansinėms galimybėms. Deja, ekonominė krizė atsiliepė ir šios programos finansavimui. Negalime atsakyti, ar artimoje ateityje bus kompensuojamas asbestinių stogų dangos keitimas pagal Asbesto šalinimo programą visoje šalyje. Šiuo metu programai įgyvendinti gali būti skiriamos tiek ES paramos, tiek valstybės biudžeto, tiek kitos lėšos,“ – pažymėjo R. Karnackaitė.
Nemokamas asbestinio šiferio surinkimas - visiems
Šiemet „Toksika“ jau surinko 653,26 tonų asbesto turinčių atliekų, tarp kurių - ir stogų danga. Tai maždaug 4,8 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. „Toks padidėjimas žinoma susijęs su stogų keitimo programos įgyvendinimu,“ – tvirtina „Toksika“ komercijos vadovas Linvydas Pilkauskas.
Kaip grynas.lt sakė „Toksika“ atstovas, asbesto turinčių atliekų surinkimo įkainis svyruoja nuo 0,20 iki 0,60 Lt/kg (be PVM). Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į atliekų kiekį, supakavimą, krovos galimybes bei sąlygas, atstumą nuo atliekų susidarymo vietos iki artimiausios atliekų priėmimo aikštelės bei iki utilizavimo vietos.
Pristatę sąskaitą faktūrą į savivaldybę, gyventojai gali susigrąžinti išleistus pinigus. „Aplinkos ministerija Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis finansuoja gyventojų pristatytų asbesto turinčių gaminių atliekų šalinimo išlaidas. Nemokamą asbesto atliekų priėmimo ir šalinimo paslaugą gali gauti visų savivaldybių gyventojai, jeigu dėl paramos į Aplinkos ministeriją kreipiasi pačios savivaldybės,“ – priminė R. Karnackaitė.
Anot ministerijos atstovės, asbestinę stogų dangą galima keisti pasinaudojant Klimato kaitos specialiosios programos individualių namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtomis lėšomis bei papildoma 15 proc. parama butų ir kitų patalpų savininkams, gyvenantiems daugiabučiuose.
M. Okulič-Kazarino nuomone, valstybė galėtų kurti visiems naudingą infrastruktūrą, o ne padėti pavieniams savininkams. „Įmonių, vykdančių asbesto šalinimą, yra nedaug. Būtų galima iš biudžeto apmokėti specialistų parengimo išlaidas. Už jų vykdomus, pavyzdžiui, asbestinių stogų ardymo, darbus būsto savininkui reikėtų mokėti tik dalį. O atliekos būtų tinkamai sutvarkomos, be žalos aplinkai ir ten gyvenantiems žmonėms,“ – pastebėjo jis.
