Aplinkos apsaugos komitete pasiūlyta stabdyti skalūninių dujų žvalgybą

Trečiadienio rytą Seimo aplinkos apsaugos komitete vykusiame posėdyje dėl skalūninių dujų žvalgybos pritrūko kėdžių – išdėstyti savo nerimą dėl skalūninių dujų gavyba suinteresuotos bendrovės „Chevron“ veiksmų atvyko Žygaičių kaimo bendruomenės žmonės, Tauragės rajono ūkininkai.

„Žemės ūkio specialistai ir kažkoks jaunas vaikinukas jau nešioja gyventojams sutartis. Sako – pasirašyk, jei nepasirašysi, negausi išmokų. Ir kiša kokiai kaimo močiutei. Iš kur ji gali ką nors žinot? Jei atliekant sprogdinimus beieškant tų skalūnų, bus pažeisti melioracijos įrenginiai, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis per 10 dienų. Ką reiškia tos 10 dienų? Padariniai gali pasirodyti po kelių metų. O naujų melioracijos įrenginių kaina - daugiau nei 60 tūkst. litų vienam hektarui. Ir tai čia - senomis kainomis, - kalbėjo Žygaičių gyvenvietės ūkininkė Rūta Pilypienė. - Susitikimai su gyventojais buvo tik tokie, kad atvažiavo „LL investicijų“ atstovas ir sakė, užtampys po teismus, jei nepasirašysime. Man pasakė, kad aš mirsiu – tiesiai į akis.“

„LL investicijos“ - Lietuvos naftos gavybos įmonė, kurios akcijas nusipirko Amerikos naftos gavybos kompanija „Chevron“. Šis koncernas dalyvauja konkurse dėl skalūninių dujų tyrimų.

Bendrovės veiksmais piktinosi ir Žygaičių bendruomenės pirmininkas. Ūkininkai teigė, jog jokių dokumentų dėl skalūninių dujų žvalgybos savo gyvenamoje teritorijoje nėra matę. 

„LL investicijos“ elgiasi pasalūniškai, naudojasi žmonių patiklumu ir per tarpininkus sudarinėja vienašališkas sutartis. Įsėlina kaip vagys į trobą ir nori pasiimti turtą iš kaimo žmogaus. Kodėl yra išduoti leidimai ir tyrinėti skalūnines dujas, ir jas išgauti? Kai jau bus atlikti tyrimai, ar bus galima sustabdyti šių dujų gavybą? Jei vilkas žinos, kur grobis, eis jo pasiimti. Žemaitijoje yra drėgnos žemės - ant molio ir priemolio. Melioracijos sistemos čia įrengtos prieš 50-60 metų. Sistemos pažeidimas atneša didžiulius nuostolius ūkininkui. O sutartyse parašyta, jog reikia kreiptis dėl nuostolių per 10 dienų. Na kokia kaimo bobutė spės per tiek laiko tokioms galingoms bendrovėms pateikti ieškinius? Tas skubėjimas su sutartimis, kelia baimę ir įtarimus. Nesame prieš savo kraštą, prieš energetinę nepriklausomybę, bet viskas turi būti daroma protingai“, - piktinosi ir Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas.

Hidraulinio plėšymo metodas taikomas ir ieškant 

„Jau 2011metais šis klausimas buvo nagrinėjamas ir ministras pirmininkas buvo sudaręs darbo grupę, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, ar yra galimybės rasti tokius išteklius Lietuvoje bei pradėti teisėtą ir skaidrų leidimo suteikimo procesą. Darbo grupė, kurioje buvo Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos darbuotojai, Vyriausybės atstovai, Lietuvos geologijos tarnybos atstovai nagrinėjo ir optimistinius, ir pesimistinius scenarijus.Lietuvos geologijos tarnybai buvo pavesta paskelbti tokį angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą Tauragės-Šilutėsir Kybartų-Kudirkos plotuose. Konkursas buvo paskelbtas, apie jį skelbta lietuviškoje spaudoje, konkurso paraiškų pateikimo terminas baigėsi šių metų sausio 14 dieną.Tauragės-Šilutės plotui pasiūlymą pateikė „Chevron Exploration and Production Lietuva“, - dėstė skalūninių dujų klausimo priešistorę Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui Juozui Mockevičiui klausimai skriejo iš visų pusių - iš Seimo narių bei Tauragės rajono gyventojų ir ūkininkų. Vyras tikino, jog dėl skalūninių dujų tyrimų nuspręsta jau prieš šešerius metus, paskelbtas konkursas ir jame dalyvavo trys įmonės. Geologas teigė, kad tokie gręžiniai, kuriais bus ieškoma skalūninių dujų, Lietuvoje seniai gręžiami.

Šiuo atveju Šilutės-Tauragės plote konkurso laimėtojas gręžtų du gręžinius molio skalūnų, silūro amžiaus uolienų tyrimams, bent viename iš jų darytų horizontalią, mažiausiai 500 metrų ilgio atšaką.

J. Mockevičius pridūrė, kad Lietuvoje jau pridaryta per 30 tūkst. įvairaus gylio gręžinių, kai kurie jų - su nepatikima sena technika.

Vis dėlto jis pripažino, kad atliekant skalūninių dujų paiešką taip pat reikia taikyti hidraulinio plėšymo metodą.

Vilniaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius Saulius Šliaupa pridūrė, jog dar apskritai neaišku, ar Lietuvoje yra skalūninių dujų.

„Šis susirinkimas iššauktas visuomenės susirūpinimo, kiek gali pakenkti ar būti naudingas skalūninių dujų išgavimas Lietuvoje. Reikia įsiklausyti į Geologijos tarnybos direktoriaus žodžius, kad šiuo metu vykdoma šių dujų paieška. Dabar pastatome vežėčias prieš arklį . Visuomenė jau iš kart žino, kad tų skalūnų yra. Moksliniu požiūriu mes šito dar nežinome.

Gali būti, kad paaiškės, jog dujų skalūnų Lietuvoje nėra. O mes „sudeginame daug parako“ diskutuodami. Kaip mokslininkas siūlyčiau prioritetą skirti tyrimo stadijai, tik tuomet spręsti, ar tai gali būti reali grėsmė mūsų aplinkai ir visuomenei. Kaip geologas turėčiau pasakyti, kad Lietuvoje geologinės sąlygos (skalūninių dujų išgavimui, - red. past.) yra palankios,“ - dėstė profesorius S. Šliaupa.

Ar vertėtų tyrimus patikėti valstybinėms institucijoms?

Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė buvo linkusi tyrimus dėl skalūninių dujų perleisti valstybei. Tai kainuotų 80 milijonų litų per kelerius metus, tačiau parlamentarė įsitikinusi, jog Lietuva pernelyg dažnai savo turtą kažkam parduoda. Be to, tuomet lengviau būtų kontroliuoti šį procesą.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Gintautas Mikolaitis, girdėdamas gyventojų, nevyria

usybinių aplinkosaugos organizacijų bei Lietuvos žaliųjų bendruomenės atstovų dėstomus faktus pasiūlė apskritai sustabdyti skalūninių dujų žvalgybos tyrimus ir konkursus.

„Siūlau kreiptis į Vyriausybę sustabdyti visą šitą konkursą. Taip pat perduoti prokuratūrai visas tas sutartis, kurios buvo nešiojamos gyventojams bei išsiaiškinti, kas ten vaikščiojo ir kur vaikščiojo, kas apgaudinėjo gyventojus“, - griežtą pasiūlymą pateikė Seimo narys. 

Jį lydėjo tauragiškių plojimai ir džiaugsmo šūksniai.

Procesas turėtų būti pristabdomas ar net nutraukiamas

„Situacija netenkina nei Aplinkos ministerijos, nei gyventojų, nei politikų. Procesas turi būti pristabdytas. Turėtų būti pavyzdinė sutartis, kuri pateikiama gyventojams pasirašyti“, - svarstė kitas komiteto narys Darius Ulickas.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas bei komiteto narys Linas Balsys nusprendė kurti darbo grupę, kuri nagrinėtų visus skalūninių dujų tyrimų ar gavybos klausimus Lietuvoje. 

L. Balsys teigė, jog į šią darbo grupę turėtų būti įtraukti vietos gyventojai. Parlamentaras siūlė įstatymais atskirti skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos veiksmus bei įvesti reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras prieš gręžiant gręžinius.

„Po dviejų savaičių vyks mūsų komiteto posėdis, nuspręsime, ką darom, ar stabdom šį procesą, iki tol dar tarsimės su mokslininkais, ruošime dokumentus. Mes esam Aplinkos apsaugos komitetas ir mūsų pagrindinis tikslas – išsaugoti šitą žemę. Ačiū bendruomenei, kad už tai kovojat,“- diskusijas dėl skalūninių dujų užbaigė Aplinkos komiteto pirmininkas A. Salamakinas.