Šalyse, kuriose šalmas privalomas, dviratininkų mažiau
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas tikina, jog patiriamos traumos priklauso nuo to, kur ir kam dviratis naudojamas. „Kuo vyresnis žmogus mieste važiuoja, tuo mažiau šansų, kad jis patirs galvos traumą. Taip yra dėl to, nes jis galvoja, kur važiuoja ir mažiau nori rizikuoti. Kiek pats esu važiavęs ir griuvęs, tai galiu pasakyti, kad galvos traumą gauti yra labai sunku“, – pasakoja LDB pirmininkas.
Pasak jo, dažniausiai griūnama į tą vietą, į kurią buvo važiuojama – dėl to į didelę kliūtį pataikyti ir sunkiai susižeisti nėra tikėtina, nebent važiuojant nebuvo žiūrima į kelią.
E. Kriščiūnas nesutinka su mintimi, kad nuo traumų apsaugos šalmas ir piktinasi dažnai skambančiais reikalavimais dėvėti šalmus. „Galbūt jie ir padėtų, tačiau tose šalyse, kuriose įvestas privalomas šalmų dėvėjimas arba aktyviai reklamuojami šalmai, ten dviratininkų skaičius sumažėja maždaug 40 proc. Įsivaizduokite: jums pasakytų, kad norėdami išeiti į kavinę turite užsidėti šarvus. Tikėtina, kad į kavinę neisite“, – aiškina LDB pirmininkas.
Pasak E. Kriščiūno, problema glūdi tame, jog peršama nuomonė, kad nuo visų nelaimių apsaugos šalmas. „Tai baisiausia, kas gali atsitikti, jeigu norima skatinti žmones važiuoti dviračiu. Skatinti kažką daryti sakant, kad tai yra be galo nesaugu ir jūs dar užsidėkite šarvus, tada bus saugiau“, – piktinasi E. Kriščiūnas.
Keliai mieste prilygsta kliūčių ruožui
LDB pirmininkas nori atkreipti dėmesį į tai, kad dviratininkai nėra vienodi – vieni iš jų dviračiu važiuoja laisvalaikiu, į darbą ar į parduotuvę, o kiti vadinami dviratininkais sportininkais. Pastarieji važiuoja su specialia apranga ir šalmais, tačiau stebėtina, jog būtent jie patiria daugiausiai traumų. Nors dviratininkai sportininkai sudaro apie 5 proc. visų važinėjančių, jų patiriamos traumos sudaro net pusę visų dviratininkų patiriamų traumų.
Tipiška nesportuojančio miesto žmogaus trauma E. Kriščiūnas vadina rankų, alkūnių nubrozdinimus. „Kad taip nenutiktų, pirmiausiai reikia pasirūpinti, kur važiuoji, kad nereikėtų rizikuoti lendant į kažkokius siaurus plyšius. Aišku, rūpintis labiau turi ne dviratininkas, o jo rinkta valdžia – turi būti sudarytos tam tinkamos sąlygos. Juk jei važiuoji per kliūčių ruožą, tai tikėtina, kad patirsi traumą, o jei važiuoji lygiu keliu, netikėtina“, – pasakoja LDB pirmininkas.
Nors pats mieste automobiliu nevažinėja ir per metus dviračiu nuvažiuoja apie 5 tūkst. kilometrų, rimtų traumų važiuodamas dviračiu E. Kriščiūnas dar nepatyrė. Tiesa, kiekvienos žiemos pradžioje tenka nugriūti, bet, dviratininko teigimu, visi šie griuvimai baigiasi tik juoku.
„Nėra griežtai privalomas jokios stebuklingos apsaugos – ne dviratininkas turi saugotis, o valstybė turi saugoti žmogų, jeigu nori, kad dviratininkų būtų apskritai. Tai lengviausias sprendimas, kad dviratininkui būtų saugu – liepkime dėvėti liemenes, liepkime dar kažką padaryti“, – sako E. Kriščiūnas.
Dažniausiai kenčia viršutinė kūno dalis: kalba gydytojas
Dviratininkai sudaro apie 2 procentus žuvusių keliuose ir apie 4 procentus besikreipiančių į skubios pagalbos skyrius. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas, Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas Darijus Rimas teigia, kad populiarėjant dviračiams daugėja ir jų mėgėjų traumų.
Gydytojas pastebi, kad viršutinių galūnių traumos yra dažnesnės nei apatinių. „Pačios dažniausios traumos yra nubrozdinimai, plėštinės žaizdos ir sumušimai, retesnės – kaulų lūžiai ir išnirimai. Rečiausios ir tuo pačiu tragiškiausios yra galvos smegenų traumos. Taip pat retos, bet sunkios yra stuburo, pilvo ir krūtinės traumos“, – vardina D. Rimas.
Nubrozdinimai ir plėštinės žaizdos
Tai yra dažniausios traumos, kurios gydomos namų sąlygomis. D. Rimas teigia, jog tokiu atveju reikia tinkamai praplauti žaizdas (geriausiai tinkamos purškiamos, vaistinėse pardavinėjamos, priemonės) ir steriliai sutvarstyti, galima naudoti dezinfekuojančius, bakterijas naikinančius tepalus.
„Sunkesniems ir didesniems sužeidimams gali prireikti medikų pagalbos, tenka išvalyti patekusius svetimkūnius, tokius kaip žvyras ar žemė, pašalinti negyvybingus audinius, gali prireikti žaizdą susiūti. Kartais žaizdas tenka tvarkyti operacinėje su anesteziologo pagalba.
Dažniausiai vaikams pasitaiko vadinama stipininė trauma, kada kojų pirštai patenka į ratų stipinus. Pasitaiko ir amputacijų.
Sumušimai ir patempimai
Pirma pagalba įvykus tokiai traumai (pagal D. Rimą):
Ramybė – dažniausiai ignoruojama, bet tai būtina sveikimui ir padeda išvegti greitos pakartotinos traumos.
Šaltis – mažina kraujavimą, skausmą, raumenų spazmą, mažina riziką žūti pažeistom ląstelėm, ledą reikia uždėti per rankšluostį, ne ilgiau kaip 20 min.kas porą valandų.
Sutvarstymas – elastinis bintas ar įtvaras rekomenduojamas 24-72 val.
Pakelta galūnė – padeda nutekėti skysčiams iš pažeistos galūnės, tai sumažina tinimą, uždegimą ir skausmą.
Esant skausmui gydytojas rekomenduoja priešuždegiminius ir nuskausminančius preparatus ir tepalus. Kilus įtarimui, kad trauma sunkesnė ir skausmas stiprus, tikslinga kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Lūžiai
D. Rimas pastebi, kad dviratininkams dažniausiai pasitaiko plaštakos, riešo, dilbio, žasto ir peties kaulų lūžiai. „Dažni žastikaulio ir raktikaulio išnirimai. Tokių traumų gydymas ilgas, trunka iki kelių mėnesių. Jei lūžis be dislokacijos ir nereikalaujantis operacinio gydymo, imobilizuojamas gipso tvarsčiu. Tai gali trukti iki šešių savaičių. Jei lūžusio kaulo galai dislokuoti, dažniausiai operuojama“, – aiškina gydytojas. Išnirusių žastikaulio ir raktikaulio gydymas taip pat priklauso nuo pažeidimo laipsnio, gali būti taikomas konservatyvus ir operacinis gydymas.
Galvos ir veido sužeidimai
Pasak D. Rimo, galvos ir veido trauma dažnesnė vaikams nei suaugusiems. „Vaikų reakcija lėtesnė, jie pavojingiau ir labiau išsiblaškę važiuoja. Vaikams yra privalomas šalmas, kaip ir suaugusiems rekomenduojamas, o BMX, off-road mėgėjams, rekomenduojamas dantis saugantis šalmas“, . – aiškina traumatologas.
Jei po kritimo yra galvos svaigimo, dvejinimosi akyse, sąmonės netekimo, mieguistumo, stipraus galvos skausmo simptomai, tai rodo galvos smegenų pažeidimą. D. Rimo teigimu, tokiu atveju reikėtų nedelsiant kviesti GMP ar vykti į gydymo įstaigą.
„Svarbiausia prisiminti, kad dviratininkams galioja tokios pačios eismo taisyklės, kaip ir motociklų ir automobilių vairuotojams. Vaikams privalomas, suaugusiems rekomenduojamas šalmas. BMX ar off-road mėgėjams rekomenduojamos papildomos pečių, rankų, kojų, stuburo apsaugos“, – perspėja D. Rimas. Taip pat pravartu su savimi turėti pirmos pagalbos priemones žaizdai praplauti ir sutvarstyti.
Nepakankamai rūpinasi dviračio technine būkle
Šiemet palankus oras dviratininkų sezoną pradėjo kiek anksčiau nei įprastai – pirmieji dviratininkai gatvėse pasirodė dar kovo mėnesio pradžioje. Pastebima, kad ankstyvesnis dviračių sezonas lėmė ir didesnį eismo įvykiuose nukentėjusių dviratininkų skaičių: šiemet per pirmuosius penkis mėnesius fiksuota 3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį eismo įvykių, kurių metu automobiliai susidūrė su dviratininkais.
Kaip teigia „ERGO“ atstovas Audrius Pilčicas tikina, kad dviratininkų rūpestis dėl savo saugumo, supratimas, jog dviratis yra tokios pat atsakomybės reikalaujanti transporto priemonė kaip ir automobilis, šalyje auga.
Vis dėlto, draudimo ekspertas pastebi, kad dviratininkai skiria nepakankamai dėmesio savo dviračių techninei būklei – neretai prasta jų būklė prisideda prie nelaimių kelyje ir eismo įvykių.
