Ši moteris įkvėps ir tingiausius: milžiniški pokyčiai prasidėjo žaibiškai

31-erių Rita, dviejų vaikų mama, dabar stebisi, kaip anksčiau nesuprato, kad atsikratyti svorio yra labai paprasta. Jai tereikėjo išlipti iš nuolatinio ribojimo dienos metu-persivalgymų vakarais rato.

„Pamaniau, tik metai ir aš galiu pasikeisti, tereikia nustoti persivalgyti. Man tarsi žaibas galvon trinktelėjo. Juk tai taip paprasta, gi ne Egipto piramidę pastatyti ar Sizifo akmenį ridenti į kalną... Vienintelė mano bėda persivalgymas – šitą sureguliuoju, pradeda mažėti svoris ir atsiranda jėgų judėjimui. Formulė tokio paprastumo, kad net baisu, kaip aš beveik 30 metų jos nesupratau“ — dabar džiaugiasi Rita, numetusi net 40 kilogramų svorio bei tapusi sveikesnė, stipresnė ir laimingesnė nei bet kada anksčiau.

- Rita, papasakok, dėl kokių priežasčių atsirado viršsvoris?

- Apvalutė buvau nuo pat mažumės, su genais man nepasisekė. Kiek save pamenu, visada jaučiau diskomfortą dėl savo išvaizdos, jį dar labiau stiprindavo žeidžiančios aplinkinių replikos, pašaipūs komentarai. Klasėje buvau apkūniausia, kūno kultūra buvo nemėgiamiausia pamoka... Į Kauną studijuoti atvykau sverdama 85 kg., tai buvo mano „normalus“ įprastas svoris, nors mano ūgis tik 160 cm.

Ramus gyvenimas su vyru, visiškai sėslus laisvalaikis ir sėdimas darbas pridėjo dar 12 kg. Buvau 97 kg „moteriškutė“, kuri labai norėjo vaikučio, bet metai iš metų susilaukti atžalos nepavyko. Tai buvo pirmoji didžioji mano motyvacija, dėl ko pagaliau susiėmiau ir atsikračiau 25 kg. Tačiau kai pastojau, pradėjau valgyti už du ir gimdyti vykau sverdama net 110 kg. Viskas pasikartojo ir antro nėštumo metu. Po jo taip ir liko 110 kg antsvoris.

Siaubingai savęs nemylėjau, kiekvieną rytą nubudusi pažadėdavau sau, kad maitinsiuosi saikingai... Kartais pavykdavo išsilaikyti iki vakarienės, bet tik iki vakarienės, o tada jau virtuvėje vykdavo festivalis „sunaikinkim maistą“, arba „iškepkim pyragą ir sunaikinkim dar karštą“, arba „ledai - traškučiai - ledai - traškučiai“ — šitas buvo mėgstamiausias. Pati sau diagnozavau persivalgymo sutrikimą, jaučiausi beviltiškai.

- Dėl ko panorai keistis?

- Vyras mane myli visokią, niekad nesakė, jog esu negraži ar per stora. Tik man raudant dėl nutukimo pritardavo, kad reikia sulieknėti dėl sveikatos. Jaučiausi siaubingai ne tik dėl to, jog savęs nekenčiau, bet ir fiziškai: vargino nuolatinis nugaros ir klubų skausmas, prakaitavimas net sėdint, nuolat apkrauto skrandžio negalavimai. Kasdieniai judesiai, pavyzdžiui, pritūpus numauti vaikui batus, nueiti į parduotuvę buvo tarsi iššūkis. Taigi, labiausiai mane motyvavo, tiesiog atvėrė akis suvokimas, kad aš negaliu su vaikais nei kamuolio paspardyt, nei pabėgioti, kad jau dabar esu sena, nieko negalinti moteris...

Man pasidarė baisu įsivaizduojant save kokių 50-ties metų, netgi abejoju, kad būčiau tiek sulaukusi. Tuo metu žurnale pamačiau kitos Ritos istoriją apie lieknėjimą, jai pavyko svorio atsikratyti per metus. Pamaniau, tik per metus ir aš galiu pasikeisti, tereikia nustoti persivalgyti, ryti kaip pardavimui penimai kiaulaitei. Man tarsi žaibas galvon trinktelėjo: juk viskas taip paprasta, gi ne Egipto piramidę pastatyti ar Sizifo akmenį ridenti į kalną...

Vienintelė mano bėda — persivalgymas. Nustojus persivalgyti pradeda mažėti svoris ir atsiranda jėgų judėjimui. Formulė galvoje pasirodė tokia paprasta, kad net pasidarė baisu, kaip aš beveik 30 metų jos nesupratau. Dar „užtvirtinimui“ paskambinau visiems artimiausiems žmonėms ir papasakojau, kad prasideda mano lieknėjimas ir liepiau įsidėmėti naują gimtadienio datą – 2014 m. balandžio 11 d. – nuo tada nustojau save nuodyti.

- Nuo ko pradėjai? Gal kur nors kreipeisi pagalbos?

- Pradėti buvo labai lengva, nes jau turėjau prieš metus iš dietologės įsigytą ir giliai paslėptą mitybos planą savaitei. Jo griežtai laikiausi apie porą mėnesių. Svoris krito labai greitai, nes mityba pasikeitė kardinaliai, o kristi irgi buvo nuo ko. Per tuos du mėnesius atsirado bendras supratimas apie sveiką mitybą, ką kuriuo paros metu valgyti. Be to, internetas mirga nuo gausios informacijos, kurios nevengdavau skaityti ir pastebėjau, kad nesunkiai ir be griežto plano pati susivoksiu, ką valgyti. Tuo metu maitinausi triskart per dieną, bet porcijų nelabai ribojau.

Per vasarą nuo 110 kg. palengvėjau iki 75 kg. ir rudenį pradėjau lankyti sporto klubą, dirbti su svarmenimis, nukrito dar 5 kg. Beje, tą vasarą vyras padovanojo dviratį, kurį su džiaugsmu minu gana dažnai, priklauso nuo sezono.

Deja, svarmenys po 5 mėnesių pabodo, be to, pamačiau, jog odos pertekliaus savo pastangomis jau nepanaikinsiu. Tai sukėlė nusivylimą ir nukrito motyvacija. Prasidėjo vasara, ledų sezonas (jie mano silpnybė), reguliaraus sporto nebuvo ir iki vėlaus rudens susigrąžinau 10 kg. Emociškai buvo sunku, pajutau, jog vėl esu užburtame persivalgymo rate.

Galop prieš Kalėdas sugrįžau į sporto klubą ir paprašiau trenerio pagalbos. Jis sudarė naują sporto programą ir kas dvi dienas siųsdavo mitybos meniu. Pastarajame svarbiausia buvo valgyti 6 kartus dienoje ir tuo pačiu laiku, bet nedidelėmis porcijomis. Maistas buvo labai įvairus, ne asketiškas, pamačiau, kad galima valgyt daugmaž viską, tik saikingai. Atradau seniai pamirštus varškės virtinukus, kepenėles ir panašiai. Galėjau ir bulvę suvalgyti, bet kažkodėl iki dabar visiškai nesinori, o štai juodą duoną labai mėgstu.

Dabar, vasaros metu, taip patogu pietums ant naminės duonos riekutės užsitepti kepenų pašteto, prigriebti agurko šviežio ir „užsikrauti“ iki sekančio valgymo. Puikiai jaučiu, kada valgymo laikas ateina. Tarkim, jei būnu mieste, alkį pajuntu tik tuo metu, kada ir turėčiau valgyti, stengiuosi visada su savimi turėti reikalingą maisto porciją, kad nepraleisčiau valgymo, nes po to labai sunku išbadėjusiai nepersivalgyti. Šiuo metu mano tikslas per vasarą išlaikyti stabilų 70 kg svorį ir nepriaugti nei gramo riebalų. Tolimesnis tikslas būtų atsikratyti dar 5 kg, nors ir dabar jaučiuosi puikiai.

- Kas pasikeitė gyvenime?

- Jau galiu drąsiai tvirtinti, kad išmokau maitintis taip, kaip man geriausia ir priimtiniausia. Treneris tris mėnesius rašė man meniu, o dabar pačiai sekasi laikytis to paties principo. Gaminu šeimai kotletus, sau irgi įsidedu vieną, be bulvių ir padažo, tik su daržovėmis. Atskirai sau gaminu labai retai. Sporto klube nesilankau, nes tai, matyt, ne man. Pusę metų treniravausi ir atėjo laikas, kai nebegalėjau savęs daugiau ten „nunešti“.

Taigi sporto klubą pakeičiau į bėgiojimą, nors anksčiau net nebūčiau pagalvojusi, kad aš bėgsiu ir galėsiu tuo mėgautis. Bėgiojame kartu su vyru. Dar tik pora mėnesių, bet jaučiu, jog tai ilgam. Kartais važinėju dviračiu nuostabiais naujais Kauno dviračių takais. Pats mylimiausias sportas yra plaukimas, bet jam tenka nusiteikti dėl odos pertekliaus, kurį dar bijau demonstruoti. Tačiau planuoju vėlų rudenį, žiemą, kai bus sudėtingiau bėgioti, lankyti baseiną. Klausi, ar save myliu, tai atsakau: taip, taip, taip, labai save myliu, jaučiuosi patogiai savo kūne, o tai svarbiausia.

Esu aktyvesnė, dingo visos sveikatos problemos. Atsirado noras išeiti iš namų, pagaliau jaučiuosi miesto dalimi (buvo laikas, kai norėjau sugrįžti į kaimą ir pasislėpti nuo visų). Džiugina bet koks pasiekimas, pasikeitimas: negirgžda grindys namuose kai vaikštau, reikia pasiimti sūnų iš tetos, puiku, nubėgsiu 5 km., ir pasiimsiu, telpa užpakalis į sūpynes, todėl galiu su dukra pasisupti, bet kurioje parduotuvėje yra M ar L dydžio nuostabių drabužių ir begalė kitų teigiamų dalykų.

- Ko palinkėtum norintiems pakeisti savo kūną?

- Kitiems, turintiems didelį antsvorį, norėčiau palinkėti supratimo, kad joks kitas žmogus tau negali padėti, tik tu pats. Tik tu pats save kankini persivalgydamas, niekas prievarta nemaitina (nekalbu apie tuos, kurie dėl sveikatos problemų turi antsvorį). Niekieno nuomonė apie tave, teigiama ar neigiama, nepadės, jei pats nesusivoksi.

Kiekvienas esame skirtingi, kas tinka vienam, nebūtinai tiks ir kitam. Nusivylęs po šimtosios nesėkmės, bandyk vėl! Ko nedaryti? Savaime aišku, piliulių lieknėjimui nėra. Nešvaistykit pinigų ir sveikatos tam! Taip pat, niekada nesakyk, kad maitintis sveikai yra brangiau, kol nepabandei. Sėkmės.

Ačiū už pokalbį.