Kinų mokslininkai tvirtina, jog ir nuo genų, ir nuo gyvenimo būdo. Tiesa, ganėtinai nelygiomis dalimis – vos 25 proc. mūsų gyvenimo trukmės nulemta genų, o visa kita – mūsų pačių pastangos išlikti sveikiems ir, svarbiausia, laimingiems. Bet juk apie tai visada geriausia sužinoti iš praktikos, o ne teorijos, todėl labai nudžiugome, turėdami galimybę pakalbinti šimtą metų nugyvenusią Viktoriją Karčiauskienę.
Į AB „Ortopedijos technika“ fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių, prieš pora mėnesių atšventusi 104 gimtadienį, moteris papuolė po dubens traumos, kurią patyrė paslydusi ir parkritusi. Čia jai taikomos įvairios reabilitacijos procedūros: kineziterapija, padedanti atstatyti pažeistos vietos funkcijas, masažas ir elektrostimuliacija, skausmui mažinti.
Viktorijos gydymą prižiūrinti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rasa Poškuvienė džiaugiasi moters noru pasveikti ir puikia savijauta procedūrų metu. Daktarė stebisi senolės ištverme – moteris pati ir su lazdele pavaikšto, o kas svarbiausia – visada puikiai nusiteikusi! Reabilitacijos procedūros padeda ne tik sužeistai vietai gyti, tačiau ir bendrai moters savijautai.
Nors daktarų priežiūra Viktorija labai džiaugiasi, giria, kad labai visi draugiški ir dėmesingi, tačiau pripažįsta, jog kad ir kaip visur gerai – namie geriausia.
Nepraleidome progos pakalbinti senolės ir apie jos ilgaamžį gyvenimą. Ši sako, jog šimtą metų trunkančio gyvenimo paslapties visai nėra – kiek Dievas davė, tiek ir gyvena žmogus. Prisipažįsta, jog valgiusi tai, ką turėjusi ir galėjusi, dietų ar mitybų nesižiūrėjus. „O skaniai pavalgyt juk mėgsta visi“ – nusijuokia Viktorija. Ir sportuoti, sakosi, niekada nemėgusi. Bet pripažįsta, jog visą gyvenimą daug judėjusi: „eidavau, judėdavau, krutėdavau. Visą gyvenimą dirbau. Labai daug metų poliklinikoje stomatologe pradirbau.“
Pakalbinta apie praeitį, Viktorija atsako, kad labiausiai jai įstrigusi vaikystė – kaip su broliais kartu augo. O šeima jos išties buvo išskirtinė – 8 broliai ir viena vienintelė jauniausia sesutė – Viktorija. Ir nors moteris sakosi visada svajojusi apie seserį, su broliais ją siejo taip pat itin glaudus ryšys.
Vienas iš Viktorijos brolių – žymus fizikas, pedagogas Kazimieras Baršauskas, kurio vardu netgi pavadinta gatvė Kaune. Paprašyta pasidalinti prisiminimais apie brolį, moteris šypteli – geras buvo žmogus. Su visais rasdavęs bendrą kalbą, net medicinos universiteto rektorius kadaise prasitaręs, kad labai pavydi jam tokio talento prie visų prieiti, visus mokėti pakalbinti. Ir su broliais ir seserimi jis labai gerai sutardavęs. Senolė šypsosi prisiminusi, kaip jaunystėje ją brolis į šokius išleisdavęs – visada lydėdavęs pats, kaip antra mama jai buvęs, tokie šilti santykiai juos sieję. Ir po šiai dienai, pripažįsta, bendrauja ir gerai sutaria su brolio šeima.
Pati Viktorija džiaugiasi gausiu anūkų ir proanūkių būriu – dukra Danutė ir sūnus Stanislovas jai padovanojo 4 anūkus ir 7 proanūkius.
