Populiarumo viršūnėje
Ilgus metus teisės studijos lieka tarp geidžiamiausių būsimų studentų pasirinkimų.
„Aišku, labai džiaugiamės tuo, bet ir prisiimame atsakomybę, – tvirtina docentas dr. Haroldas Šinkūnas, didžiuodamasis, kad pernai Vilniaus Universiteto teisės studijų programa buvo populiariausia. – Vadinasi, kažką darome gerai, jei tokie aukšti pasitikėjimo rodikliai. Juolab, kad Lietuvoje yra ne viena teisės studijų programa.“
Atsakyti, kiek kasmet Lietuvoje jaunuolių įstoja studijuoti teisės, docentas nesiryžo. Nes tėra žinoma tik tai, kiek apytikriai studentų priimama per bendrąjį priėmimą, kai visos aukštosios mokyklos siūlo būsimiems studentams valstybės finansuojamas vietas. O kiek po to priimama studentų į kiekvieną mokymo įstaigą, informacijos nėra.
Pernai valstybės finansuojamoms buvo paskirta 430 vietų ir tai, pašnekovo vertinimu, tikrai daug teisės studijų krypčiai. Šiemet tokių vietų taip pat yra nemažai – 400.
Kas tampa bedarbiais
Svarstant, kokia teisininkų paklausa Lietuvoje, ar visi randa darbą, dr. H. Šinkūnas prisiminė, kad kažkada lyg ir buvo bandoma skaičiuoti, bet rezultatų tai nedavė. Maždaug prieš porą dešimtmečių buvo pradėjusi dominuoti nuostata, kad rinka viską sudėlios į savo vietas. Ta prasme, kad jei absolventas neranda darbo, tai laikyta absolvento, o ne juos ruošiančių aukštųjų mokyklų problema. Ir tai labai prisidėjo prie to, kad teisės studijos buvo pradėtos vadinti perteklinėmis. Dėl šios priežasties kuriam laikui teisės studijų programos net buvo sustabdytos. Perteklinėmis buvo tapusios ir ekonomikos bei kitos studijų programos. Ilgainiui buvo priimti nauji teisės studijų krypčių aprašai ir šių mokslų kokybės kartelė pakilo į viršų.
Reaguodaams į visuomenėje sklandančias kalbas apie šiandien darbo nerandančius teisininkus, docentas siūlo atidžiau panagrinėti, kokie tai yra specialistai.
„Pagal Lietuvos teisės profesijos reikalavimus beveik visais atvejais tam, kad gautum teisininko darbą, turi būti baigta ne tik teisės studijų universitetinė bakalauro, bet ir teisės studijų universitetinė magistrantūros programos", – pastebi H. Šinkūnas.
Tad jaunuoliai, kurie baigė teisės studijas kolegijose, automatiškai atsiduria šios profesijos užribyje ir jie gali dirbti tik labai paprastus darbus, kurių teisininkai net nevadintų teisiniais.
Geidžiamiausia – advokatūra
Docentas pripažįsta, kad kelerius paskutinius metus, deja, valstybės tarnyba ar kitos su valstybės tarnyba susijusios teisės profesijos nėra labai populiarios. Ir tam yra įvairiausių priežasčių.
„Jei klausimas būtų, kokie mūsų studentų lūkesčiai, kur jie nori įsidarbinti, tai dažniausiai jie siekia dirbti advokatūroje ir, tarp kitko, jiems labai gerai sekasi. Mes stengiamės, kad studentai per greitai nepradėtų dirbti. Tačiau dalis studentų pradeda dirbti jau antrame kurse, nemažai – trečiame, didžiuma ketvirto kurso studentų jau būna tvirtai įleidę šaknis kažkokioje darbovietėje. Iš tikrųjų, ne visada tai yra gerai, bet, kita vertus, žinome, kad jaunas žmogus nori gyventi čia ir dabar, nori turėti savo pajamų“, – sako H. Šinkūnas.
Beje, drąsina docentas, į teisės studijas nėra taip jau sudėtinga įstoti. „Ir turiu vieną palinkėjimą: reikia labai norėti ir stengtis. Jei tikrai norėsi, jei padarysi viską, ką gali, tai sėkmė šypsosis ir tikrai įstosi. Reikia tik drąsiau žiūrėti į savo ateitį. Juo labiau, kad tai yra nepaprastai įdomi profesija, kuri ją baigusių žmonių neuždaro kažkokioje labai apribotoje erdvėje. Baigus teisės studijas galima rinktis labai įvairias sritis: yra žurnalistų, politikų, advokatų, prokurorų, notarų, taip pat yra puikiai versle veikiančių teisininkų. Tai profesija, kuri suformuoja labai gerą mąstymo būdą – čia pats didžiausias mūsų privalumas“, – rinktis teisės studijas skatino docentas.
