IT įmonės „Devbridge“ jaunesnysis programinės įrangos inžinierius pranešime žiniasklaidai dalijasi, kuo persikvalifikuojant pasitarnavo įgyta patirtis ankstesnėse darbovietėse, ir kiek laiko prireikė tokiam karjeros pokyčiui įgyvendinti.
Ėmėsi smulkaus verslo
K. Ptašinskas didžiąją karjeros dalį praleido renginių organizavimo srityje.
„Nemažai žmonių mano, kad renginių organizavimas yra tik apie jų vedimą. Būtų galima pajuokauti, jog tai tiesa – ši veikla suteikė iškalbos, bet realybė nėra tokia egzotiška – tai labiau projektų valdymo darbas“, – kalba jis.
Pašnekovo nuomone, esminis pranašumas, kuris ir suteikia daugiausia patirties šioje srityje yra tai, jog renginių organizavimas – labai dinamiška veikla.
„Paprastai niekas nebūna taip pat. Nors atrodo, kad kiekviename renginyje reikia išpildyti tuos pačius dalykus: techninį pasiruošimą, pastatyti sceną, paviljoną, užsakyti bei suorganizuoti maitinimą, vedėjus, atlikėjus ir t.t., tačiau įvairios renginių lokacijos, klientai iš skirtingų sferų, nauji partneriai atneša ir kitokius iššūkius. Dėl to vieni projektai būna malonūs ir „eina kaip per sviestą“, o kiti būna lydimi streso, ypač, kai tu nesi tiesiogiai atsakingas už tam tikrą veiklą, o tik samdai trečiuosius asmenis. Visi šie patyrimai suteikė įvairiapusiškos patirties“, – dalijasi Karolis.
Nors monotonija darbe ir nekankino, tačiau užsiimant ta pačia veikla virš 10 metų, natūraliai ateina minčių apie pokyčius.
„Visgi čia didžiausią įtaką padarė COVID–19 pandemija. Negana to, kad klientai iškart apkarpė komunikacijos ir rinkodaros biudžetus, kurie tiesiogiai susiję su renginiais, bet ir dėl priimtų ribojimų likome be galimybės juos rengti. Todėl spręsdamas klausimą „o kas dabar“, žengiau jau kurį laiką gvildentą mintį pradėti dirbti sau ir ėmiausi vystyti smulkųjį verslą. Sprendimas buvo gana rizikingas, bet mano inžinerinis požiūris į dalykus ir projektų valdymo patirtis leido į viską žvelgti ramiau“, – apie pradėtus pokyčius pasakoja pašnekovas.
„Su tuo kompiuteriu gyvenime nieko nenuveiksi“
Nebijoti kardinalių sprendimų K. Ptašinskas buvo įpratęs nuo studijų laikotarpio.
Anot jo, ši patirtis jau vėliau karjeroje ir asmeniniame gyvenime padėjo į viską žvelgti kitaip bei prisijaukinti pokyčius kaip materialinį bei vertybinį tobulėjimą.
Kaip teigia Karolis, visgi ne jis pasirinko inžinerinę sritį, o jinai jį. O pirmą savo kodo eilutę parašė prieš daugiau nei 20 metų, paauglystėje, kurdamas internetinius puslapius klausomoms muzikos grupėms.
„Tada dar pats iki galo nesupratau, kad turiu tam potencialo ir kaip tai galima būtų panaudoti siekiant karjeros. Mano paauglystėje, kai kompiuteris atsirado šeimoje, tai buvo labiau kaip pramogų priemonė. Visiems tuo metu trūko supratimo, kad tai gali būti ir darbo įrankis kurti ateities technologijas. Tuo metu, kaip paauglys ieškojęs savęs, ir kurdamas kompiuteriu muziką, redaguodamas nuotraukas su „Photoshop“ programa ar kurdamas internetinius puslapius su „Flash“ technologija, nesuvokiau, kad galėčiau tai pamažu paversti gyvenimo būdu ir pajamų šaltiniu. Ir turbūt, kaip ir ne vienas kolega, dirbantis IT srityje ir daug laiko praleisdavęs prie kompiuterio, esu ne kartą girdėjęs sparnuotąją frazę iš artimųjų – „su tuo kompiuteriu gyvenime nieko nenuveiksi“, – dalijasi jis.
Įsidarbinimo greitis koreliuoja su pasiryžimu mokytis
Intensyviai mokytis programuoti K. Ptašinskas pradėjo pandeminiu laikotarpiu, palikęs samdomą darbą.
„Tuomet darbų planas yra lankstesnis – nebereikia tilpti į taip vadinamą „nuo 8 iki 5“ formatą. Nors savo aplinkoje turiu daug pavyzdžių, jog ir dirbant tokiu ritmu, taip pat įmanoma persikvalifikuoti“, – pabrėžia jis.
Jaunesnysis programinės įrangos inžinierius išskiria pagrindinius žingsnius, kurie padėjo pakeisti profesiją:
* Pirmiausia jis skyrė savo asmeninį laiką mokytis, tobulėti, susipažinti su šia sritimi ir mokėsi iš „Udemy“ ar kitų platformų kursų.
* Vėliau, kai pajuto, kad ši sritis domina vis labiau ir labiau, pradėjo ieškoti galimybės mokytis gyvai ir pasirinko koncentruotus, sutrumpintus programavimo kursus.
* Pasak jo, taip pat svarbu sekti „Invega“ ir kt. valstybinių įmonių siūlomas galimybes studijuoti ne savo lėšomis.
* Ir galiausiai lieka paskutinis žingsnis – tai praktika pas potencialų darbdavį.
IT specialisto nuomone, įsidarbinimo greitis tiesiogiai koreliuoja su pasiryžimu mokytis ir tobulėti. Jo įsitikinimu, jei asmuo žvalgosi naujų galimybių šiame sektoriuje, nes čia „gerai moka“, viskas vyks kur kas lėčiau arba iš to visai nieko neišeis.
„Taip pat vertėtų nepasiduoti gajam mitui mūsų visuomenėje, kad programuotojai vos pabaigę mokslus darbą randa labai lengvai. Pradedantieji specialistai tikrai turi įrodyti savo norą, pasiryžimą ir žinias. Pavyzdžiui, man prireikė 3 mėn. sulaukti, kol prasidės norima programa „Sourcery“ akademijoje, o tada jau po intensyvių 3 mėnesių kursų gavau ir pasiūlymą prisijungti prie komandos“, – kalba Karolis.
Dėl to tam, kad integracija naujoje srityje būtų sėkminga, sau ir kitiems jis pataria suvokti, jog visko per dieną neišmoksi – reikia atsiduoti tėkmei ir koncentruotis į tai, kaip kas dieną būti vis geresne savo versija.
„Vadinamieji minkštieji įgūdžiai, projektų valdymo patirtis, kurią atsinešiau, leido kur kas lengviau įsilieti į procesus. Labai daug praeityje praleidau dirbant su klientais, todėl nebuvo sunku perprasti dabartinių klientų verslo logiką, jų darbo principus. O tas „sunkumas“ naujame darbe man asmeniškai yra labiau požiūrio klausimas. Kai sieki tikslo, matai aiškų savo kelią, visi sunkumai yra tik jo dalis ir tu į juos reaguoji kaip į natūralią proceso dalį“, – neabejoja K. Ptašinskas.
