Ryte keliatės sunkiai, nenorite nė galvoti apie darbą, vis tik nuvykstate iki biuro, automatiškai šypsotės kolegomis, įsijungiate kompiuterį, iš inercijos atliekate įvairias užduotis.
Tiesa, anksčiau buvo kitaip – eidavote į darbą užsidegę, su įkvėpimu. Didelė tikimybė, kad jus ištiko vadinamasis profesinis pervargimas. Terminą profesinis perdegimas dažniausiai taiko gydytojams, kurie nebejaučia ligoniams užuojautos, arba gelbėtojams, nebenorintiems girdėti apie žmonių sielvartus. Vis tik perdegimas vis dažnesnis įvairių profesijų atstovams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pripažinkite problemą
Perdegimas – didelių miestų problema: aplink daug žmonių, nori ar nenori, su jais tenka kontaktuoti parduotuvėse, gatvėse, biure. Psichologai tai vadina priverstiniu bendravimu. Daugiausia bendraujantiems – didžiausia perdegimo rizika. Darbe, kur be perstojo tenka bendrauti, labai greitai perdega intravertai.
Bet perdegimas gresia ir laisvai samdomiems darbuotojams, ir apskritai bet kam. Perdegimo sindromo priežastis gali būti ne tik pervargimas, bet ir nerimas dėl ateities, dėl uždarbio.
Demotyvacija taip pat gresia moterims, kurios plėšosi tarp darbo ir šeimos – jos jaučia kaltę prieš vaikus, tuo pat metu turi demonstruoti puikią formą profesinėje srityje.
Kelias į išsigelbėjimą
Perdegimo priežastys gali būti įvairios. Jūsų dėmesiui – pagrindiniai darbe tykantys pavojai ir patarimai, kaip jų išvengti.
1. Elementarus nuovargis. Žmogus nenori dirbti ne todėl, kad aptingo ar nusivylė savo veikla, o tiesiog pavargo, nes dirbo nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro.
Ką daryti: nesate robotas, negalite ir neprivalote dirbti ištisomis paromis. Tai turi žinoti kolegos ir jūsų vadovai. Elementarios atostogos – puiki priemonė nuo perdegimo. Tik atostogų metu uždrauskite sau net galvoti apie darbą.
2. Daug ne su darbu susijusių rūpesčių – namai, šeima, vaikai; tam išeikvojami energijos likučiai.
Ką daryti: susitaikykite su laikinu perdegimu, tiesiog pralaukite šį laikotarpį. Dirbkite minimaliomis pastangomis.
3. Prarastas susidomėjimas darbu. Ima atrodyti, kad jūs jau viską mokate, viskas jums žinoma. Įsidėmėkite – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime po stabilumo periodo atsiranda pripratimo efektas, kai atrodo, kad nieko naujo nelaukia.
Ką daryti: iš tiesų yra dar daug sričių, kuriose galite pasijusti naujoku, sužinoti daug naujų dalykų. Pamąstykite, kaip galite įnešti įvairovės į savo darbą, pateikite pasiūlymų vadovybei. Apsidairykite – gal jaunesni kolegos kažką daro kitaip. O jei neatgaunate įkvėpimo, gal visgi laikas keisti darbą.
4. Darbas nepatinka nuo pat pradžių, tiesiog dirbate dėl pinigų. Taip jau susiklostė, kad šiuo metu kenčiate dėl pinigų.
Ką daryti: pakeiskite akcentus. Situacija nelengva, vis tik belieka ją priimti. Pasistenkite pakeisti požiūrį į darbą – laikykite tiesiog pajamų šaltiniu.
5. Nuoskauda. Jus nustojo vertinti, atsirado konkurentas, kuris prisiima jūsų nuopelnus, ar pan.
Ką daryti: reikia apgalvoti perspektyvas. Galite išeiti iš darbo, išsakę priekaištus dėl neteisingo elgesio. Antras variantas – liekate darbo vietoje ir nebešvaistote energijos nuoskaudoms, tiesiog numojate ranka.
Jūs – arti perdegimo, jeigu:
- nuolat jaučiate nuovargį, net po ilgo miego,
- jaučiate abejingumą aplinkai – jūsų nebedomina naujovės, premjeros, esate abejingi draugams, giminaičiams, nebijote įvažiuoti į automobilį stovėjimo aikštelėje – jums vis vien,
- dažnai vargina galvos skausmas, nemiga, o dieną ima miegas,
- neapleidžia pojūtis, kad darbas darosi vis sunkesnis, beveik per sunkus jums,
- darbas atrodo beprasmiškas, praktiškai esate abejingi jo rezultatams,
- svarbias užduotis atidėliojate, užtai skiriate daug laiko nereikšmingoms veikloms – perstatote gėlių vazonėlius kabinete ar pan., bet niekaip nepadarote skubios ataskaitos apie komandiruotę,
- nepavyksta atlikti darbotvarkėje susiplanuotų darbų,
- nuolat jaučiate baimę, kad kažkas nepavyks, arba žmogus, kuriam pavedėte užduotį, jos neatliks.
Kaip atgauti pasitenkinimą darbu
Kad neištiktų profesinis perdegimas, reikalinga pastovi profilaktika – stebėkite, ką ir kodėl veikiate darbe. Neretai atrodo, kad darbas – viskas. Iš tiesų yra daugybė kitų dalykų – juk galite atlikti namuose remontą, atrasti naują pomėgį ar pan. Yra pavyzdžių, kai žmonės atsisako svarbių pareigų korporacijose, pradeda savo verslą ir jaučiasi kur kas laimingesni.
Jeigu priežastis – amžius
Amžiaus krizės taip pat atsispindi darbe. Pirma krizė dažnai būna 20–23 m., kai žmogus pradeda dirbti ir tampa atsakingas už savo darbą.
Antra krizė tikėtina 30–35 m., kai žmogus sulaukia sėkmės ir ima savęs klausti, ar būtent tokių rezultatų siekė. Sunkiausiais atvejais galimas visiškas nusivylimas pasirinkta profesija.
Viduramžio krizė ištinka 40–45 m. – tada apima baimė likti nuošaly. Šią krizę ypač sunkiai išgyvena aukštus postus užimantys vyrai – jie nežino, kur tolau judėti, juk aukščiau – tik dangus.
Dalyje įmonių stebima, kad darbuotojai neperdegtų. Tiesa, ne visose.
