Vienas ryškiausių šių laikų intelektualų, klinikinis psichologas Jordanas B. Petersonas – vieniems skaitytojams didžiulis autoritetas, kiti jo negali pakęsti, tačiau abejingų jis nepalieka. Pirmoji J. B. Petersono knyga „12 gyvenimo taisyklių“ tapo fenomenu visame pasaulyje, dar 12 naujų gyvenimo taisyklių pateikianti nauja knyga „Kitapus tvarkos“ taip pat spėjo tapti pasauliniu bestseleriu.
Pateikdamas 12 naujų taisyklių J. B. Petersonas kviečia suvaldyti chaosą ir taip kurti drąsesnį, nuoširdesnį bei prasmingesnį gyvenimą. Klinikinis psichologas parodo, kad dalį gyvenimo prasmės galime pamatyti žvelgdami kitapus to, kas mums pažįstama, ir prisitaikydami prie nuolat kintančio pasaulio. Chaoso perteklius baugina mus nežinomybe, o tvarkos perteklius atima iš mūsų žingeidumą ir kūrybiškumą.
Štai kodėl „Kitapus tvarkos“ ragina ieškoti pusiausvyros tarp pamatinių gyvenimo principų – tvarkos ir chaoso – bei parodo, kaip gilindamiesi į visa, kas juos skiria, galime atrasti esmines tiesas. Šiuo kančios ir nestabilumo kupinu laikotarpiu J. B. Petersonas primena, kad turime iš kur semtis stiprybės: autorius dalijasi psichologinėmis bei filosofinėmis įžvalgomis, garsiausiais žmonijos mitais ir pasakojimais.
Kalbėti viešai – jums tikras iššūkis? Išmokite kalbėti drąsiai, užtikrintai ir pasitikėdami savimi! Knyga „Atrask savo balsą“ padės patraukti bet kurios auditorijos dėmesį: tiek kasdieniame gyvenime ar darbe, tiek vedant renginį ar bendraujant skaitmeninėje erdvėje. Garsi komunikacijos ekspertė ir oratorė Caroline Goyder, turinti ilgametę patirtį, jus išmokys:
• užmegzti nuoširdų ryšį su žmonėmis pasaulyje, kuriame tampa vis sunkiau sutelkti dėmesį;
• bet kurioje situacijoje kalbėti ramiai, pasitikėti savimi ir išsiskirti iš kitų;
• išnaudoti visą savo kūno, kvėpavimo ir balso potencialą.
„Bijoti yra žmogiška. Nervintis yra normalu. Mano klientai kiekvieną dieną pasakoja man, kokie sutrikę, išsigandę ir pažeidžiami jautėsi kalbėdami viešai. Šias istorijas girdžiu iš įvairaus amžiaus atstovų, pradedant mokiniais ir baigiant žmonėmis, kurie valdo globalinius verslus ar vadovauja šalims." – Caroline Goyder
Judėjimas ne tik gerina savijautą, bet ir teigiamai veikia koncentraciją, atmintį, kūrybingumą ir atsparumą stresui. Aktyvi fizinė veikla padeda greičiau apdoroti informaciją ir prireikus geriau sutelkti protinius gebėjimus. Judėjimas yra efektyvus ir jokio šalutinio poveikio neturintis vaistas nuo nerimo, depresijos ir dėmesio sutrikimų. Tyrimai aiškiai rodo, kad atminties lavinimas, sudoku ir kryžiažodžiai teigiamu poveikiu smegenims nė iš tolo negali prilygti reguliariam fiziniam aktyvumui.
Žinomas švedų psichiatras Andersas Hansenas daugiau nei dešimtyje šalių išleistame bestseleryje „Treniruokite smegenis" populiariai aprašo milžinišką fizinio aktyvumo įtaką smegenims ir aiškina, kodėl net žinodami, kad judėti taip naudinga, mieliau liekame ant sofos.
„Žmogus gali įjungti papildomą protinę pavarą, pavyzdžiui, prireikus susikaupti triukšmingoje aplinkoje arba išlikti ramus sukdamasis dideliu tempu. Faktas, kad fizinė veikla, regis, gerina ir protinius gebėjimus. Skamba keistokai. Juk norint stipresnių rankų treniruojamos būtent jos, o ne kojos. Tas pats turėtų galioti ir smegenims: kad geriau veiktų, jas juk reikėtų lavinti sprendžiant kryžiažodžius ir atliekant atmintį gerinančias užduotis bei kitus smegenims pritaikytus pratimus? Vis dėlto taip nėra. Tyrimai aiškiai rodo, kad atminties lavinimas, sudoku ir kryžiažodžiai teigiamu poveikiu smegenims nė iš tolo negali prilygti reguliariam fiziniam aktyvumui.
Keista, bet atrodo, kad smegenys yra organas, labiausiai stiprėjantis mums judant. Šioje knygoje sužinosite, kokį didžiulį poveikį smegenims turi fizinis aktyvumas bei treniruotės ir kodėl taip yra. Kai kuriais atvejais poveikis pajuntamas iš karto, tarkim, vos kartą pasivaikščiojus ar pabėgiojus, o kitais reikia bent metus trunkančių reguliarių treniruočių. Papasakosiu, ką konkrečiai reikia daryti norint pajusti didžiausią tyrimais patvirtintą fizinio aktyvumo poveikį ir naudą protiniams gebėjimams. Tai ne šiaip sau privalumai, o tikrų tikriausias protinių gebėjimų tobulinimas!“ Andersas Hansenas
Frazė pasimokyti iš nesėkmės jau yra tapusi kliše, bet šioje knygoje Jums papasakotos tikros gyvenimiškos istorijos tų žmonių, kurie jau išmoko priimti savo klaidas ir nusitiesė kelią į sėkmę. M. Syedo nuomone, žmogaus sėkmė yra susijusi su jo mąstysena, o ne su talentu ar gabumais.
Sužinokite, kaip pripažinti savo klaidas, kaip iš jų padaryti reikiamas išvadas ir kaip kurti veiksmingą ateities strategiją.
Tie, kurie vadovaujasi juodosios dėžės mąstymu, galvodami apie naują produktą, lavindami svarbiausius gebėjimus ar priimdami lemiamą sprendimą, nebijo susidurti su nesėkmėmis. Užuot jas neigę, kaltinę kitus ar bandę užglaistyti, kas nepavyko, tokie žmonės ir organizacijos nagrinėja savo klaidas ir atsižvelgia į jas, kurdami pergalingą ateities strategiją.
Kiek mūsų pridėję ranką prie širdies galėtų pasakyti, kad taip sveikai žvelgiame į nesėkmes?
Jeigu norite būti kūrybiški, nebijokite jungti jau egzistuojančias idėjas. Pernelyg geras tam tikros srities išmanymas blokuoja kūrybiškumą, mat, prireikus naujų idėjų geri specialistai liaujasi ieškoję žinių už savo srities ribų – taip knygoje „Penkios žvaigždutės“ teigia komunikacijos mokytojas ir tyrinėtojas Carmine Gallo.
Šiandien negana vien turėti gerą idėją – ja reikia užkrėsti kitus. „Penkios žvaigždutės“ – knyga, mokanti kaip aiškiai ir patraukliai perteikti savo idėją. Knygoje autorius pateikia daugybę pratimų, patarimų ir istorijų apie žmones, mokančius genialiai pasinaudoti įtikinimo gebėjimais. Jis kalbasi su neuromokslininkais, verslininkais, istorikais, milijardieriais, tokių bendrovių kaip „Google“, „Nike“, „Airbnb“ vadovais, kad iš pirmų lūpų išgirstume, kaip jie sugebėjo žodžiais uždegti žmonių vaizduotę ir savo tikslus paversti realybe. Žinių amžiuje esate verti tiek, kiek vertos jūsų idėjos.
Kaip dažnai, žiūrėdami filmus apie šnipus, sudvejojate – ar jie išties sugeba taip meistriškai užverbuoti informatorius? Be vargo atsikratyti uodegos? Lyg talentingiausi aktoriai persikūnyti į smalsius turistus ar naujų rinkų ieškančius verslininkus? Kiek kartų svarstėte, ar realistiškas CŽA agentės Kerės Metison iš serialo „Tėvynė“ („Homeland“) ryžtas dėl tikslo paaukoti viską – meilę, šeimą ir net gyvybę? Amaryllis Fox spėlioti nereikia – visa tai ji žino iš asmeninės patirties.
Baigusi mokyklą Amaryllis užsiregistravo savanoriauti pabėgėlių stovykloje prie Birmos sienos ir už išleistuvių vakarėlio suknelei skirtus pinigus nusipirko bilietą į Tailandą. Pažintis su Birmos sukilėliais ir opozicijos lydere Aung San Suu Kyi nulėmė Amaryllis ateitį.
Ji pasirinko tarptautinės teisės studijas Oksforde, tačiau per paskaitas jautėsi lyg aukštuomenės pokylyje, o ne kovotojų už laisvę kalvėje. Tad įstojo į konfliktų ir terorizmo magistrantūros programą Džordžtauno universiteto Užsienio ryšių mokykloje. Čia sukūrė algoritmą, leidžiantį nuspėti teroristinės grupės atsiradimo bet kuriame pasaulio kampelyje tikimybę. CŽA pakvietė Amaryllis dirbti, kai jai buvo dvidešimt vieni. Po metų ji buvo išsiųsta į aukščiausio lygio žvalgybos mokymus, iš Langlio į Fermą, ten šešis mėnesius praleido simuliaciniame pasaulyje mokydamasi to, ką paprasti mirtingieji mato tik veiksmo filmuose. Baigusi šiuos mokymus Amaryllis buvo pasiruošusi sudėtingiausiai užduočiai – prisidengus meno prekiautojos tapatybe, infiltruotis į teroristų ir ginklų prekeivių tinklus Viduriniuose Rytuose.
Nors dėl žvalgybos šaltinių ir metodų apsaugos vardai, vietovių pavadinimai ir operatyvinės detalės knygoje buvo pakeisti, CŽA atstovai nebuvo patenkinti „Gyvenimo po priedanga“ pasirodymu. „Bet juk tai nėra knyga apie žvalgybos darbą, tai – mano brandos istorija“, – viename interviu teigė Amaryllis Fox.
Parduota daugiau kaip 1,5 milijono egzempliorių visame pasaulyje „Viena iš 25 svarbiausių lyderystės ir sėkmės knygų.“ – Amazon.com
Derėtis ir tartis tenka kiekvieną kartą s susidūrus su žmonėmis, o daugelis mūsų tai daro netinkamai. Žinomas derybų specialistas Stuartas Diamondas siūlo priemones, kuriomis gali pasinaudoti bet kas ir bet kokioje situacijoje – tariantis su savo atžalomis, tarpusavio santykiuose, darbe, kelionėse, versle, politikoje, bendraujant su skirtingų kultūrų žmonėmis, partneriais ir konkurentais.
Norint išsiderėti daugiau, svarbiausia – kuo geriau išmanyti kito žmogaus poreikius, vertybes ir supratimą. Susipažinkite su priemonėmis, kurios dažniausiai bus kitų nepastebimos, bet visada padės jums siekti savo tikslų ir leis pagerinti savo gyvenimą.
Gerbdami kitų žmonių emocijas ir supratimą išpešite daugiau, nei vadovaudamiesi logika.
Galios, arba sverto, panaudojimas išprovokuoja atsakomuosius veiksmus, pakenkia santykiams ir galiausiai sumažina vertę derybose.
Pasitraukimas iš derybų problemų neišsprendžia. Svarbu suprasti, kaip kitas žmogus vertina situaciją.
Esmė – ne vien pinigai: nematerialūs dalykai, tokie kaip pagarba, kito žmogaus išklausymas ir apsikeitimas skirtingomis nuomonėmis, leidžia greičiau pasiekti reikiamą susitarimą.
Ar psichologiškai atsparūs tik tolimi neįtikėtinų istorijų herojai, o gal visi esame pajėgūs keltis vėl ir vėl iš naujo? Šiais neramiais laikais vienas iš keturių žmonių išgyvena liūdesį, nesaugumą ir nerimą bei kenčia nuo psichologinių problemų. Manoma, kad ateityje su jomis susidurs kas antras žmogus. Kaip nesileisti sugniuždomiems, atsitiesti ir gyventi toliau? Ar psichologinio atsparumo galima išmokti?
Psichologė ir meno psichoterapeutė Evelina Savickaitė-Kazlauskė kalba apie psichologinį atsparumą, pasitelkdama pozityviąją psichologiją, asmeninę patirtį ir mokslinius tyrimus, pateikia praktines užduotis. Knygoje sužinosite, kas vyksta kūne, kai patiriame stresą ar nerimą, pažinsite savo mintis, jausmus, pojūčius ir elgesį, sugebėsite rasti ramybę ir pusiausvyrą. Tapsite stipresni ir atsparesni, suprasite, kas esate labiau – prie atšiauriausių sąlygų prisitaikanti ir žydinti pienė ar viską ištveriantis, tačiau spygliais visus atstumiantis kaktusas.
