Neįtikėtina: japonai sukūrė veiksmingą kovos su tingėjimu būdą – tetrunka vieną minutę per dieną

Tai veiksmingas būdas įveikti savo prigimtinį tingumą, patikrintas darbščiųjų japonų. Kas iš mūsų nenorėtų įveikti savo tinginystės čia pat, neatsitraukus nuo darbų ir nepasidavus pašalinių minčių traukai? Pasirodo, japonai, kurie iš prigimties yra darboholikai, jau seniai yra sukūrę veiksmingą kovos su tingėjimu metodą. Ši garsi treniruotė vadinama „kaizen“ ir, kas yra itin patrauklu tinginiauti linkusiems žmonėms, užtrunka ne ilgiau kaip vieną minutę per dieną.

Kas yra linkęs į prokrastinaciją?

Palyginus neseniai atsiradęs madingas žodis „prokrastinacija“, kuris dabar vartojamas ir į kairę, ir į dešinę, iš tikrųjų reiškia pačią banaliausią tinginystę. Taigi, kaip ji gimsta ir kaip susidoroti su nenoru keltis iš lovos, kai neturime jokių akivaizdžių reikalų?

Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, kai kuriais atvejais spontaniškai prasiveržianti tinginystė yra pirmasis rimto pervargimo požymis. Reikia pasakyti, kad mūsų organizmai yra gerokai protingesni už mus, todėl, kai žmogus atsisako pripažinti nemalonią tiesą, kad daugiaveika yra geras dalykas, bet poreikio pailsėti niekas neatšaukė, mūsų kūnas šią problemą išsprendžia pats.

Dauguma žmonių, nors ir jaučia didžiulį troškimą viską atidėti ir tiesiog išsidrėbti ant sofos, dėbsant į lubas, vis dėlto stengiasi prisiversti dirbti toliau. Apskritai žmonės, turintys stipresnį atsakomybės jausmą, dažniau nei kiti kenčia nuo pervargimo ir lėtinio nuovargio. Esame įpratę kovai su tingėjimu pasitelkti kaltės jausmą: „Tinginystė yra blogai, neturėčiau tinginiauti!“ Tačiau galiausiai toks savęs perlaužimas gali baigtis liga, kurią mūsų kūnas išnaudos kaip paskutinę priemonę, kad bent šiek tiek atsikvėptų. Taigi kovoti su tinguliu dėl pervargimo yra ne tik kvaila, bet ir pavojinga sveikatai; kur kas protingiau būtų leisti sau pailsėti – gali būti, kad iš tiesų užsikrovėte ant pečių nepakeliamą naštą.

Dar viena prokrastinacijos ir nuolatinio darbų atidėliojimo priežastis – motyvacijos stoka. Tiesą sakant, daryti tai, kame neįžvelgiate jokios prasmės, ir dar atsiduoti tam visa širdimi, yra labai sudėtinga. Apskritai tinginystė yra bendro nepasitenkinimo savo gyvenimu požymis. Motyvacija, visų pirma, turi būti vidinė. Kas jus labiausiai motyvuoja? Tikriausiai malonumas, kurį suteikia atliktas darbas. Grubiai tariant, jei tai, ką darote, jums suteikia energijos, tuomet bet koks, net ir sunkiausias darbas atrodys kaip malonus laiko praleidimas.

Japonų „kaizen“ metodo esmė

Japonų kalbos žodis „kaizen“ yra sudėtinis ir apima du kitus žodžius – „ kai“ („permaina“) ir „zen“ („išmintis“). Šios koncepcijos autorius yra psichologas Masaaki Imai. Viskas paprasta: nuo šiol visiems darbams, kurių nenorėsite daryti, skirkite tik vieną minutę. Paprasčiau tariant, jei tingėsite visą valandą sportuoti ir vien nuo minties apie tokį užsiėmimą jus apims žiovulys ir paniurusi nuotaika, tuomet 60 sekundžių, skirtų pritūpimams, bus visiškai įgyvendinama užduotis.

Šokinėkite per virvutę, pumpuokite pilvo preso raumenis, atlikite akių pratimus, užsiimkite joga, paskaitykite knygą užsienio kalba – kai tai reikia daryti tik vieną minutę, ši užduotis neatrodys varginanti prievolė – atvirkščiai, suteiks džiaugsmo ir pasitenkinimo. O, kaip žinote, einant mažais žingsneliais, galima tobulėti ir pasiekti puikių rezultatų.

Iš pirmo žvilgsnio ši metodika gali pasirodyti labai neveiksminga. Juk nuo vaikystės buvome mokomi, kad puikūs rezultatai yra ne kas kita, kaip sunkaus darbo vaisius. Tačiau japonai jau seniai meta iššūkį per daugelį metų įsitvirtinusiems stereotipams. Pasak psichologo, sukūrusio šią treniruočių sistemą, kovos su tinginyste programos, užimančios daug laiko, gali sukelti tik pervargimą ar net nervinį išsekimą, o trumpesni užsiėmimai gali stiprinti motyvaciją jums patiems to nepastebint.

Jei pirmosiomis dienomis nemėgstamai, bet naudingai veiklai skirsite tik šešiasdešimt sekundžių, tuomet vėliau savo pareigų atlikimui panorėsite skirti jau dvi minutes, dešimt, o dar vėliau – trisdešimt minučių. Kaltę ir menkavertiškumo jausmą netruks pakeisti pasitenkinimas savo mažomis pergalėmis.

Ir svarbiausia, nepamirškite pagirti savęs už kiekvieną atliktą darbą. Atminkite, kad sėkmę ir palankius įvykių posūkius lemia teigiamas pasaulio suvokimas, jūsų mintys. Masaaki Imai primygtinai pataria: girkite save net ir už mažiausius pasiekimus, atsakomybės jausmas už malonų rezultatą sustiprins jūsų pasitikėjimą savimi. Sėkmė yra jūsų asmeninis nuopelnas, jūsų pastangų rezultatas; suvokus šią paprastą tiesą, tingėjimas išsisklaidys savaime.