Viešojoje erdvėje vis daugėja prognozių, kad netrukus ir vėl susidursime su nauja ekonomine krize. Vieni ekspertai sunkmečio užuomazgas įžvelgia jau dabar, kiti ekonominių problemų laukia po metų-dvejų, bet beveik visi sutaria, kad krizė bus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kaupiantis debesims kol kas dar giedroje ekonomikos padangėje apie galimas problemas susimąsto ir Lietuvos dirbantieji. Ypač tie, kas savo kailiu jau patyrė 2008 m. ekonominio sunkmečio pasekmes. Vėluojantys atsiskaitymai, įmonių bankrotai, nykstančios darbo vietos, mažinami atlyginimai vis dar gyvi dirbančiųjų atmintyje“, – savo įžvalgomis apie CVMarket.lt atliktą apklausą dalijasi atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Kantrybės turi ne visi
„Lietuvos įmonių darbuotojų klausėme, ko jie imtųsi, jei jų darbovietė susidurtų su sunkumais ir būtų priversta perpus sumažinti iki tol buvusius padorius atlyginimus. Žinoma, turint mintyje, kad darbuotoją visiškai tenkina darbovietės kolektyvas ir vadovybė“, – dėsto portalo atstovė.
CVMarket.lt apklausa atskleidė, kad 7,4 proc. darbuotojų, prasidėjus problemoms įmonėje, būtų linkę iškart rašyti prašymą išeiti iš darbo. Likę parodė didesnį lojalumą savo darbovietei. Daugiausiai – beveik 40 proc. apklaustųjų pareiškė, kad už pusę ankstesnės algos sutiktų dirbti 2-3 mėnesius, apie ketvirtadalį (23,1 proc.) jų sutiktų padirbėti tik mėnesį, dar 10,5 proc. atrastų savyje jėgų už pusę kainos darbovietėje likti 4-6 mėn., o beveik penktadalis (19,2 proc.) sutiktų dirbti tiek, kiek reikės, kad įmonės veikla normalizuotųsi.
Kaip situacija pasikeitė per penkmetį
Kaip skelbia portalas CVMarket.lt, panašus darbuotojų tyrimą buvo atliktas pusiaukelėje tarp 2008 m. krizės ir 2018-ųjų. Anot R. Tatarėlytės, 2013 m. sunkmečio dvelksmas jautėsi kur kas stipriau, atlyginimų lygis įmonėse buvo palyginti žemas, tad ketinančių palikti darbovietę iškart po algos apkarpymo būta 3 proc. daugiau, o dirbsiančių kiek reikės buvo 4 proc. mažiau.
„Akivaizdu, kad dėl didesnei dabartinių dirbančiųjų kantrybei įtakos turi didesnės gyventojų pajamos, atsargesnis skolinimasis, ir, galima numanyti, ankstesnės krizės patirtis. Ne vienas darbuotojas tuomet įsitikino, kad palikus darbovietę per ekonominį sunkmetį dar geriau apmokamo darbo rasti dažniausiai nepavyksta”, – komentuoja ji.
„Kita vertus, tai, kad procentinis skirtumas vis dėlto palyginti nedidelis, o sutinkančių už pusę atlyginimo dirbti 4-6 mėn. šiemet vos ne dvigubai mažiau nei prieš penkmetį, rodo, kad darbuotojai darbo rinkoje yra drąsesni ir labiau savimi pasitikintys. Ypač jei jų profesija yra tarp paklausiausių, o pats darbuotojas yra jaunesnio amžiaus”, – sako R. Tatarėlytė.
Kaip parodė apklausa, sutinkančių 4 mėnesius ir ilgiau darbuotis už pusę atlyginimo daugiau yra tarp vyresnių nei 30 metų darbuotojų.
