2019 metais 11 proc. apklausoje dalyvavusių ieškančiųjų darbo manė, kad susirasti darbą sudėtinga, beveik neįmanoma. 2020 metais taip manančių yra 16 proc. Taip pat sumažėjo manančių, kad darbą susirasti įmanoma, ar kad yra daug galimybių.
47 proc. apklausoje dalyvavusių ieškančiųjų darbo mano, kad įsidarbinti pakankamai sudėtinga, bet įmanoma, 25 proc. – įmanoma, 11 proc. – darbo rinkoje mato daug įsidarbinimo galimybių.
2019 metais 2 proc. respondentų savo įsidarbinimo galimybes vertino itin palankiai ir manė, kad susirasti darbą yra paprasta, šiemet taip manančių buvo vos keli respondentai.
Moterys gerokai dažniau nei vyrai, mano, kad įsidarbinimo galimybės yra sudėtingos. Apklausos metu tai dažniausiai minėjo vyresnės nei 35 metų moterys.
Vertindamos savo įsidarbinimo galimybes, moterys nurodė, kad yra dažnai diskriminuojamos dėl amžiaus, bei turimų vaikų. Tuo tarpu darbo ieškantys vyrai dažniau minėjo, kad darbo rinkos pasiūla neatitinka jų lūkesčių atlyginimo arba darbo pobūdžio atžvilgiu.
Daug pozityviau savo įsidarbinimo galimybes vertina 19-34 metų amžiaus grupės atstovai. Didžioji dauguma teigiamai įsidarbinimo galimybes vertinančių ieškančių darbo turi aukštąjį išsilavinimą ir reziduoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šios amžiaus grupės atstovai mano, kad jų sukaupta darbo patirtis, užsienio kalbų žinios, smalsumas, bei rinkoje esantis platus darbų pasirinkimas leis greitai susirasti darbą.
Darbo paieškos trukmė
55 proc. apklausos dalyvių darbo paieška trunka iki 3 mėnesių. Ilgiau nei 3 mėnesius darbo ieško neturintys atitinkamo darbo patirties, vyresnio amžiaus regionų gyventojai, kurie ieško darbo ne itin didelę paklausą turinčiose srityse, pvz. kultūra, žiniasklaida, žmogiškieji ištekliai.
Tuo tarpu, turintys atitinkamos darbo patirties paklausių sričių, pvz. IT, technologijų, inžinerijos, gamybos specialistai darbą suranda gan greitai, ypač didžiuosiuose miestuose.
Populiariausi darbo paieškos kanalai
Ieškantys darbo dažniausiai naudoja kelis darbo paieškos kanalus, tarp populiariausių rikiuojasi šie:
Specializuoti darbo paieškos tinklapiai – 29 proc.
Įvairių skelbimų portalai – 20 proc.
Personalo atrankų įmonių tinklapiai – 10 proc.
Užimtumo tarnyba – 9 proc.
FB – 9 proc.
LinkedIn – 8 proc.
Pažintys/rekomendacijos – 8 proc.
Kreipiasi tiesiai į dominančias įmones – 7 proc.
Ko iš naujo darbo tikisi ieškantieji darbo
Apklausos dalyvių pasiteiravome, kokie aspektai jiems yra svarbiausi renkantis darbą. Palyginus su pernai metų apklausos rezultatais, šiemet ieškantieji darbo daug labiau koncentruojasi į siūlomo atlyginimo dydį, galimybę dirbti įdomų darbą ir laisvą darbo grafiką.
Gerokai sumažėjo akcentuojančių socialines garantijas, nes jos tampa savaime suprantamu dalyku, o ne privalumu. Taip pat mažiau dėmesio kreipiama į įmonės įvaizdį, įmonės savininko tipą ar įmonės modernumą. Ieškantiems ne tiek svarbu, kokia yra įmonė, kiek svarbu asmeniniai tikslai ir augimo galimybės.
Sumažėjusi darnaus kolektyvo svarba ir išaugęs laisvo darbo grafiko poreikis rodo didėjantį darbuotojų individualizmą.
Ieškant naujo/geresnio darbo kandidatams svarbiausia patrauklus atlyginimas (22 proc.), galimybė dirbti įdomų darbą – 16 proc., geros darbo sąlygos – 13 proc., ne ką mažiau kandidatams svarbu: tobulėjimo galimybės (11 proc.), lankstus darbo grafikas (8,9 proc.), karjeros galimybės (8,8 proc.), darnus kolektyvas (8,3 proc.), socialinės garantijos (5,2 proc.).
