„Swedbank“ užsakymu atliktos šalies gyventojų apklausos duomenys rodo, kad užsienio kalbų mokėjimą šalies gyventojai dažniausiai mini kaip svarbų profesinį įgūdį – tai įvardija 59 proc. apklausos respondentų. Antroje vietoje tarp dažniausiai minimų gebėjimų yra skaitmeninių technologijų įgūdžiai, kuriuos paminėjo 50 proc. šalies gyventojų.
Pasak „Swedbank“ Karjeros centro vadovės L. Žemaitytės-Kirkman, šiuos gebėjimus be išimties svarbiais laiko visų amžiaus grupių respondentai.
Įgūdis mokytis išlieka svarbus
Trečioje vietoje pagal svarbą – lankstumas ir gebėjimas išmokti naujų dalykų, ką kaip svarbų įgūdį paminėjo 43 proc. apklaustų šalies gyventojų. Tiesa, jį kur kas dažniau pabrėždavo 26–55 m. amžiaus grupės respondentai, ir rečiau minėdavo jauniausios 18–25 m. ir vyriausios 56 m. ir daugiau amžiaus grupių gyventojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Jauni žmonės lankstumo ir gebėjimo mokytis nesureikšmina, nes jie ką tik įgijo vienokio ar kitokio lygio išsilavinimą ir turbūt yra linkę manyti, kad turi užtektinai aktualių žinių karjeros kelio pradžiai. Tačiau poreikis mokytis išlieka ir pradėjus dirbti. Tai patvirtina 26–35 m. amžiaus grupės gyventojai, kurie labiausiai iš visų yra linkę pabrėžti lankstumo ir mokymosi reikšmę, jiems šis įgūdis yra antroje vietoje pagal svarbą“, – pastebi L. Žemaitytė-Kirkman.
Vyriausios amžiaus grupės gyventojai lankstumui ir gebėjimui išmokti naujų dalykų teikia mažiau reikšmės. Pasak L. Žemaitytės-Kirkman, jie labiau pasikliauja savo sukaupta patirtimi ar neretai mano, kad iki išėjimo į pensiją likus mažiau kaip 10 metų., jiems nebėra aktualu įgyti naujų gebėjimų.
„Vis dėlto skaitmeninės technologijos sparčiai tobulėja ir gali pakeisti darbo procesus per kelerius metus, todėl net ir vyresnio amžiaus žmonės turi būti pasirengę išmokti naujų dalykų darbe. Kad ir kokia būtų situacija darbo rinkoje, toks požiūris visada gali atverti daugiau profesinių galimybių“, – pastebi Karjeros centro vadovė.
Universitetinio išsilavinimo nelaiko pranašumu
28 proc. respondentų mano, kad darbo rinkoje svarbu universitetinio lygio išsilavinimas, 27 proc. mini gebėjimą priimti sprendimus savarankiškai, dar mažiau respondentų – analitinį mąstymą, vairuotojo pažymėjimą.
Labiausiai universitetinio išsilavinimo svarbą akcentuoja 18–25 m. amžiaus gyventojai, o kitose amžiaus grupėse jam reikšmės teikiama kur kas mažiau.
„Tai nereiškia, kad universitetinis išsilavinimas nėra svarbus apskritai, bet šiandien universiteto diplomas nesuteikia ypatingo pranašumo, nes tuo gali pasigirti vis daugiau žmonių. Dėl to daugiau patirties darbo rinkoje sukaupę respondentai didesnę reikšmę teikia kitiems įgūdžiams“, – sako banko atstovė.
Pasak jos, mažiausiai svarbos šalies gyventojai suteikia geriems bendravimo įgūdžiams, kuriuos išskyrė maždaug kas penktas apklausos dalyvis. Tačiau šios savybės nereikėtų nuvertinti, nes geri bendravimo įgūdžiai dažniausiai yra pravartūs norint įsidarbinti ir vėliau siekiant gerų komandinių rezultatų.
„Geri bendravimo įgūdžiai dažnai yra vyresnių, patirties turinčių kandidatų pranašumas, kurį jie gali išnaudoti ir turėtų pasitelkti dažniau“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1 015 respondentų visoje šalyje, tyrimo rezultatai reprezentuoja gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
