Darbuotojų trūkumo problema kelia pagrindinį klausimą, kaip pagerinti sąlygas darbuotojui. Investuoti į krovos techniką ir suteikti patogią darbo vietą krautuvo vairuotojui – yra vienas darbdavių prioritetų, siekiant pritraukti naujų specialistų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje tendencijos keičiasi

Kaip teigia vienos didžiausių Lietuvoje krovos technikos prekybos ir aptarnavimo įmonės „Alwark“ krovos technikos padalinio vadovas Eimantas Bražinskas, nė viena didesnė gamybos, prekybos ar sandėliavimo įmonė neišsiverčia be krautuvų, vežimėlių ar kitokios krovos technikos. Investicijos į šią techniką įmonei atsiperka našesniu darbu, kurį sukuria patogesnės darbo vietos ir dėl to mažiau pavargstantys darbuotojai.

Praėjusiais metais Klaipėdoje atidaryta rekonstruota „Švyturys Brewery” alaus darykla. Septynis milijonus eurų kainavęs projektas iš gamybinės erdvės pastatą pavertė modernia, atvira ir socialia vieta.

„Švyturys-Utenos alus“ šiemet neatsilikdami nuo kitų tarptautinių įmonių, investavo 1 mln. 91 tūkst. eurų į krovos techniką. Dabar rinkos lyderio padaliniuose važinėja daugiau kaip 50 naujų krautuvų.

Kaip teigia įmonės komunikacijos direktorius Dainius Smailys, nauji krautuvai vienareikšmiškai pagerino ergonomines sąlygas darbuotojams: „Pirmiausia, jie juda beveik be garso, tai reiškia, kad nebeliko kasdienio triukšmo sandėlio patalpose dirbantiems vairuotojams ir kitiems darbuotojams, antras svarbus dalykas – jų sėdynės atsisuka atgal judant atbuline eiga – taip yra saugomas darbuotojo stuburas nuo nuolatinių apkrovų, kai seno modelio krautuvuose nuolat reikėdavo persisukti važiuojant atgal.“

Ličio jonai – efektyvesnio darbo ateitis

Gamykloje jau taip pat važinėja ir ličio jonų krautuvas, tokio tipo baterijai nereikalinga speciali krovimo patalpa. Pasaulyje stebimas ličio jonų baterijų pardavimų augimas pramonės ir logistikos sektoriuose – šios aplinkai draugiškesnės ir darbuotojams patogesnės naudoti baterijos vis dažniau išstumia senąsias rūgštines ir ilguoju laikotarpiu įmonėms leidžia sutaupyti. Vis dėlto šiuo metu absoliuti dauguma tokios technikos patalpose dirba vis dar naudojant rūgštinėse baterijose kaupiamą energiją. Tai reiškia, kad baterijai išsikrovus, jų vairuotojai turi nuvairuoti įrenginius į specialią patalpą, prijungti baterijas prie krovimo stotelių. Ličio jonų baterijomis valdomi krautuvai jau žengia į Lietuvos įmones.

Pasak įmonės komunikacijos direktoriaus, ličio jonų baterijos krautuvai pirmiausia kuria finansinę naudą: „Elektra varomų krautuvų eksploatacija yra pigesnė, nes elektros kaštai yra mažesni nei kito kuro, pvz. dujų ar dyzelio“, – teigia D. Smailys. Kitas svarbus faktorius, pasak jo, yra darbuotojams kuriamos patogios darbo sąlygos, mat ličio jonų krautuvo baterijos nereikia įkrauti pilnai, jį galima krauti bet kada esant poreikiui, tai taip pat didina baterijos ilgaamžiškumą.

„Trečias svarbus aspektas – turime tikslą sumažinti CO2 emisiją visoje gamybos ir distribucijos grandinėje, stengiamės kur įmanoma atsisakyti aplinkai nedraugiško kuro“, – teigia D. Smailys.

Darbo optimizavimas būtinas

Kaip teigia „Alwark“ krovos technikos padalinio vadovas Eimantas Bražinskas, technikos valdymo ypatumai yra itin svarbūs siekiant resursus išnaudoti efektyviau. Gamintojai kuria techniką taip, kad krautuvo operatorius vienos svirtelės judesiu galėtų atlikti dvi operacijas. Kuo krautuvo operatorius atlieka mažiau veiksmų vienos operacijos metu, tuo daugiau laiko sutaupoma. Taip pat, atsiradus darbuotojų trūkumui, daugelis Lietuvos įmonių seka aplinkinių šalių kaimynių pavyzdžiu – ketina diegti robotus sandėliuose.

„Tai yra ta pati krovimo technika, dirbanti be operatoriaus. Šiandien dienai turime įvairių logistikos ir gamybos įmonėms pritaikytų automatizuotų technikos sprendimų. Pagrindinis šios technikos minusas yra didesnė įsigijimo kaina. Tačiau vertinant ilgalaikę perspektyvą, žmonių stygių, darbo užmokesčio augimo tendencijas, dirbant sandėlyje dvejomis arba trejomis pamainomis ši investicija tikrai atsipirks“, – sako. E. Bražinskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)