Skaičiuojama, kad Vilniuje yra 10 mln. kvadratinių metrų komercinio nekilnojamojo turto, 30 proc. iš jo sudaro administracinės paskirties pastatai – biurai ir verslo centrai. Pastarieji dar skirstomi į A, B ir C kategorijas. A kategorijos biurai įprastai jau turi įdiegtą pastato automatinę valdymo sistemą (BMS), kuri rodo ir padeda valdyti šaldymo, šildymo, ventiliacijos, ir kitus procesus. Įmontuotos skirtingos inžinerinės sistemos suteikia galimybę stebėti efektyvius ir neefektyvius pastato plotus ir laiku reaguoti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kokie veiksmai padeda sutaupyti daugiausiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Specialistų teigimu, efektyviausia yra naudotis pastato priežiūros ir valdymo sistema, kuri analizuoja iš pastato gaunamą informaciją, suteikia galimybę objekto savininkui ir valdytojui stebėti bei kontroliuoti, kokie incidentai įvyksta, ar laiku atliekamos priežiūros užduotys, kaip keičiasi energijos sąnaudos.
„Pastato valdytojui, kartu su inžinieriumi, efektyviausia įvertinti, kurios zonos yra aktyvios, (reikalingos, dirbantiems biure), kurios – neaktyvios. Atsižvelgiant į tai, reikėtų paruošti maksimaliai ekonominį planą, kuris padėtų sutaupyti. Tai aktualu visiems biurams – tiek mažiems, tiek dideliems“, – pabrėžė pastatų priežiūros ir valdymo programinės įrangos „Granlund Manager“ produkto vadovas Justas Vaitulevičius.
Nustačius taupymo planus kiekvienam mėnesiui, galima efektyviai sutaupyti. Pasak J. Vaitulevičiaus, svarbu išanalizuoti pastatą ir įvertinti sąnaudas: kurias sistemas išjungti, o kurias palikti tam, kad būtų užtikrinta ekonominė nauda ir komfortas tiems žmonėms, kurie visgi liks dirbti biure.
Apgalvoti prieš įsigyjant
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech), Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedriaus Šiupšinsko, kalbant apie negyvenamosios paskirties pastatus – biurus, mokyklas, darželius, pirmas dalykas, labiausiai ribojantis galimybę sutaupyti, yra inžinerinių sistemų galimybės ir jų veikimo režimų analizė. Jei jos turi galimybę dirbti daliniu apkrovimu, tuomet galima sutaupyti. Jei visam pastatui numatytas vienas įrenginys, kuris tokios galimybės neturi, didelių energijos taupymų pasiekti bus sunku. Pavyzdžiui, jei tokioje vėdinimo sistemoje išjungsite oro tiekimą į patalpas, jis bus išjungtas visame pastate. Dėl šios priežasties reikia atsižvelgti į pagrindinį kriterijų – ar sistemos gali dirbti atskirose zonose? Jei taip, tuomet reikia stebėti, ar galima fiksuoti, kiek ir kokiose zonose būna žmonių. Tam reikalinga vartotojų ir inžinerinių sistemų stebėsena, analizė. Deja, dažniausiai pastatų savininkai tokių duomenų kaupimų ir jų analize užsiima retai.
„Labai svarbu, kad būtų vykdoma duomenų apskaita. Turime žinoti, kurios pastato dalys daugiau, kurios mažiau užimtos. Jei numatyta, kad patalpoje gali sėdėti penki žmonės, o sėdi vienas, tai reiškia, kad būtų galima tiekti mažiau oro. Bet kaip stebėti žmonių skaičiaus kitimą? Vienas iš būdų yra atsižvelgti ir fiksuoti patalpų CO2 koncentraciją, o ji priklauso nuo žmonių skaičiaus. Jei CO2 viršija numatytą ribą, įsijungia vėdinimo sistema ir ji automatiškai padidina arba sumažina oro kiekį“, – teigia G. Šiupšinskas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pastato šeimininkai apie efektyvumą ir taupymą bei automatines pastatų valdymo sistemas turėtų pagalvoti jau prieš statydami ar įsigydami pastatus, pavyzdžiui, kaip veiks sistemos, jei bus dalinis biuro apkrovimas? Ar inžinerinės sistemos gali užtikrinti reikiamas mikroklimato sąlygas atskiroms zonoms? Pastato savininkas turi rūpintis statistine analize, kaupti duomenis ir žinoti, kas lemia didžiausias jo išlaidas ir kur galima sutaupyti. „Statiniai, turintys „Pastato valdymo sistemas“ (angl. Building management systems), gali suteikti galimybę nustatyti, kam išleidžiama daugiausiai, o turint tokią informaciją, galima orientuotis į kaštų mažinimą“, – sako docentas.
Per metus sutaupo 50 000 eurų
„Skaitmeninių paslaugų srityje pagrindinis dėmesys privalo būti skiriamas užtikrinant, kad pastato technologija ir priežiūra veiktų taip, kaip buvo planuota – gerintų kasdienius procesus ir sumažintų išlaidas. Kai procesai optimizuojami, visas pastatas veikia efektyviau, o tai taupo energiją“, – sako „Granlund Manager“ Verslo plėtros vadovas Mika Virkki.
Vienas pavyzdžių yra prekybos centro energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas Juveskiulės mieste. Pritaikytos priemonės sumažino metinius šildymo poreikius maždaug 15 proc., o elektros energijos suvartojimą – apie 10 proc. Išvada tokia, kad per metus vidutiniškai sutaupoma apie 50 000 eurų. Nuotolinis stebėjimas turi daug galimybių, nes tai padeda optimizuoti pastatų technologijas ir ekonomiškai pagerinti jų veikimą.
Antrasis pavyzdys: „Koy Casa Academica“, esanti Helsinkio Etu Toolo mieste ir vienijanti daug verslo nuomininkų. Pradėjus stebėti, koreguoti ir kontroliuoti pastatą, optimizavus pastato technologijas, sumažėjo turto energijos suvartojimas, taip pat yra mažiau techninių gedimų nei anksčiau. Per pirmus metus buvo sutaupyta apie 20 000 eurų, išlaidos energijai sumažėjo apie 10 proc., o tai daro įtaką ir geresnei investicijų grąžai nekilnojamojo turto savininkams“, – sakė M. Virkki.
Pašnekovas pasakoja, kad Suomijoje prieš 20 metų sukurto įrankio „Granlund Manager“ sistemą sudaro 18 modulių: aktyvios priežiūros, klientų užklausų, nuolatinės priežiūros, energijos stebėjimo, ilgalaikio planavimo, priežiūros dokumentų, BIM modelio, ir kt. Pastato stebėjimas suteikia galimybę be papildomų tyrimų nustatyti statybų problemines sritis, pavyzdžiui, sugedusią įrangą, ir apie tai informuoti rangovus, o tai gerina techninės priežiūros ekonomiškumą.
