Bankai prašo daugiau nuosavų lėšų
Nuo karantino pradžios Lietuvos gyventojai, kurie planavo įsigyti būstą, susidūrė su dilema: pirkti ar palaukti? Ekonomikai sustojus, sustojo ir NT pirkimo-pardavimo sandoriai, NT analitikai ėmė kalbėti apie NT kainų pokyčius ir tai dalį žmonių sulaikė nuo NT įsigijimo. O kai kurie iš vis tik neketinančių atšaukti savo planų dėl naujų namų, susidūrė su problema, kad bankas, turėjęs duoti paskolą būstui, pakeitė paskolos sąlygas, aptartas prieš karantiną.
„Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė „Defi Būstas“ tikina, kad šiuo metu yra itin sugriežtintos bankų finansavimo taisyklės. Pasak jos, bankai finansuoja mažesniu procentu.
„Jei iki šiol pirmasis būstas būdavo finansuojamas iki 85 proc., tai dabar – iki 80 proc. Antrąjį būstą – nuo 60 iki 80 proc. Trečiojo būsto nefinansuoja apskritai“, – pažymi pašnekovė.
I. Šikšnytė-Brazienė pažymi, kad paskolos nėra duodamos prastovoje esantiems gyventojams, taip pat tiems, kurie šiuo metu yra nedarbingi.
„Bankai itin atidžiai vertina ir pajamas, jų vidurkį, todėl net jeigu klientas šiuo metu jau dirba, bet prieš tai buvo prastovoje ar buvo nedarbingas, tai jau gali tapti priežastimi, dėl kurios bankas atsisakys suteikti paskolą“, – pabrėžia „Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė.
Pašnekovė pabrėžia, kad net garantinio banko rašto turėjimas nėra garantas paskolai, nes prieš pat ją suteikiant klientas bus patikrintas dar kartą. Taip pat vertinamas projekto likvidumas ir plėtotojo reputacija.
„Būstai patyrusių plėtotojų projektuose finansuojami esant 85 proc. baigtumui. Tuo tarpu rinkos naujokų statiniuose būtinas 100 proc. baigtumas. Svarbiausia, ką galima patarti būsto pirkėjams šiandien – atsakingai vertinti savo galimybes dabar ir artimoje ateityje, nes bankai šiuo metu jas vertina pro padidinamąjį stiklą“, – aiškina I. Šikšnytė-Brazienė.
Kai kurių sektorių atstovams gauti paskolą bus sunku
Apie sugriežtėjusias bankų paskolų sąlygas kalba ir NT bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas. Pasak jo, jaučiama, kad bankai linkę paskolas suteikti tiems pirkėjams, kurie turi daugiau nuosavų lėšų ir gali sumokėti didesnį pradinį įnašą.
„Anksčiau dažniausiai buvo prašoma įmokėti 15 proc. pradinį įnašą, o 85 proc. finansuoja bankas, dabar paprašo 20 ir daugiau proc. nuosavų lėšų. <...> Antram turtui irgi prašo didesnių įnašų nei anksčiau“, – tikina A. Kišūnas.
Be kita ko, pasak pašnekovo, bankai vertina ne tik kliento, norinčio gauti paskolą, pajamas, bet ir atsižvelgia į sektorių, kuriame jis dirba. Prieš duodami atsakymą dėl paskolos suteikimo, bankai, A. Kišūno teigimu, atsižvelgia ne tik į bendrą finansinę situaciją sektoriaus, kuriame dirba norintysis gauti būsto paskolą, bet ir peržiūri, ar kiti šio sektoriaus darbuotojai pastaruoju metu nėra prašę kredito atostogų. Jeigu tokių atvejų būta, bankai tokio sektoriaus darbuotoją, kaip galimą paskolos mokėtoją, vertina labai atsakingai.
„Tiems žmonės, kurie ateina iš tų sektorių paskolų, dažiausiai patariama palaukti. Tie rizikos sektoriai šiuo metu yra maitinimo sektorius, grožio industrija, turizmas, aviacija. Tie žmonės, kurie eina prašyti paskolų, nors jų pajamos iki karantino buvo neblogos, jie susiduria su problemomis. Bankai jiems nesako ne, tačiau atideda sprendimus ir prašo ateiti po karantino, po dviejų trijų mėnesių“, – aiškina „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas ir priduria, kad šiuo laikotarpiu yra labai realu, kad bankas žmogaus, norinčio gauti paskolą būstui, prašys įkeisti jau turimą turtą.
Kita vertus, A. Kišūno teigimu, paskolų suteikimas nėra sustojęs. Šiuo metu savo progomis naudojasi per karantiną suklestėjusių sektorių atstovai. Be to, anot pašnekovo, gyventojai išmoko 2009 metų krizės pamokas ir patys neskuba įsipareigoti bankams, laukia aiškumo ne tik NT rinkoje, bet ir sektoriuose, kuriuose dirba.
„Žmonės vertina savo galimybes mokėti paskolą, atsižvelgia į ateitį, kas gali atsitikti vienu ar kitu atveju. Žmonės domisi, ar NT pigs, žmonės laukia, vystytojai irgi laukia. Nors prielaidų tam turtui smarkiai nuvertėti irgi nėra“, – tikina A. Kišūnas.
Sąlygos nesikeitė, bet kiekvieną atvejį vertina atidžiau
Vieni didžiausių bankų Lietuvoje „Delfi Būstas“ patvirtina, kad paskolų paraiškų karantino laikotarpiu sumažėjo. SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė informuoja, kad pastaruoju metu užklausų dėl naujų būsto paskolų sulaukta apie 40 proc. mažiau nei įprastai.
„Pastebime, kad kai kurie klientai, kurie jau turi patvirtintą teigiamą banko sprendimą dėl paskolos suteikimo, atideda sutarties pasirašymą ir laukia, kol situacija bus aiškesnė rinkoje, kiti konsultuojasi, domisi, tačiau neteikia paraiškų, nes nori luktelėti ir pažiūrėti, kaip klostysis situacija. Išduotų būsto paskolų apimtys, kaip ir klientų užklausų dėl jų skaičius, per karantiną sumenko, jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pavyzdžiui, pernai balandį buvome išdavę būsto paskolų už daugiau kaip 32 mln., šiemet tuo pačiu laikotarpiu – už beveik 22 mln. Eur – t.y. geru trečdaliu mažiau“, – skaičiuoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pašnekovės teigimu, reikalavimai norint gauti būsto paskolą, nesikeitė, tačiau esant daug neapibrėžtumo rinkoje, įdėmiau vertinamos individualios klientų situacijos. Tiesa, šiuo metu rizikingiausių sektorių bankas neįvardija.
„Teikdami paskolas būstui, atidžiai analizuojame kiekvieno kliento individualią situaciją, atsižvelgiame, kiek sektorius, kuriame dirba klientas yra paveiktas karantino sąlygų ir vykdo veiklą, vertiname į kliento pajamų tvarumą – ar jis galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, atsižvelgiame į galimą pajamų sumažėjimo riziką. Taip pat atkreipiame klientų dėmesį į būsto kainų prognozes ir lūkesčius dėl jų kitimo“, – pabrėžia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Ji priduria, kad palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos ir anksčiau, ir dabar nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimo sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje.
Paskolų tikrai sumažėjo
„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius taip pat skaičiuoja būsto paskolų užklausų sumažėjimą. Jis informuoja, kad lyginant suteiktų būsto paskolų vertes, šių metų kovo mėnesį „Swedbank“ būsto paskolų buvo suteikta už 45 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo išduota būsto paskolų už 63 mln. eurų, tai yra, skirtumas siekia 28 proc.
„Nuo karantino pradžios dėl Covid-19 gyventojams esame pritaikę įmokų atidėjimą paskoloms, kurių bendra vertė siekia virš 100 mln. eurų. Iš viso atidėjimai yra pritaikyti apie 3700 vnt. privačių klientų sutarčių. Didžiausią jų dalį sudaro būsto paskolos (60 proc.), vartojimo finansavimas siekia 36 proc. ir likę 4 proc. tenka lizingo sutartims. Ši proporcija nusistovėjo nuo pat karantino pradžios ir svyruoja tik kelių procentų paklaida“, – tęsia pašnekovas.
S. Abraškevičiaus teigimu, šiuo metu „Swedbank“ būsto paskolų suteikimo sąlygos nėra peržiūrimos ir procesas toks pat, kaip ir anksčiau.
„Laikantis atsakingo skolinimo nuostatų, pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi sudaryti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės, bendra visų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. visų asmens ar šeimos mėnesio pajamų. Gavę gyventojų paraiškas dėl būsto paskolų suteikimo, kiekvieną paraišką vertiname individualiai“, – akcentuoja pašnekovas.
Bankai vertina būsimą ekonominę situaciją
NT analitikai, ekonomistai ir bankų atstovai pataria gyventojams gerai apsvarstyti savo finansinę situaciją prieš teikiant paraišką būsto paskolai gauti. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Vaidoto Šumskio teigimu, bankai prieš suteikdami paskolas taip pat vertina išaugusią tikimybę būsto paskolų gavėjams netekti darbo, o jų perkamam ir kaip užstatui bankui įkeičiamam būstui nuvertėti.
„Neapibrėžtumo laikotarpiu, koks yra šiuo metu, paskolų maržos ir pradinio įnašo reikalavimai gali išaugti, nes atitinkamai išauga ir paskolų gavėjų rizika. Suvaldžius viruso plitimą ir ekonomikos suvaržymams atsitraukus, aktyvumas būsto rinkoje, tikėtina, vėl pradės didėti, o bankų reikalavimai paskolų gavėjams švelnės“, – pabrėžia ekonomistas.
Pašnekovas tęsia, kad skolinimui būstui šiuo metu galioja Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriais nustatoma bendra paskolų teikimo gyventojams tvarka ir minimalūs reikalavimai paskolų gavėjams. Artimoje ateityje jų keisti neplanuojama, nes šie nuostatai veikia daugiau kaip bendras paskolų teikimo standartas, o ne ekonomikos skatinimo ar vėsinimo priemonė.
„Lietuvoje veikiantys bankai turi tinkamai įvertinti papildomą skolinimo riziką, kylančią dėl COVID-19 ir karantino padarinių, ir skolinti tinkamai atsižvelgdami į skolininkų ilgojo laikotarpio veiklos perspektyvas bei kredito riziką. Bankai, vien dėl bendros ekonomikos aplinkos suprastėjimo, neturėtų taikyti vieningo atmetimo standarto visoms dėl paskolų besikreipiančioms įmonėms. Didelė dalis tiesiogiai ar netiesiogiai karantino paveiktų įmonių buvo mokios iki karantino, tačiau šiuo metu gali susidurti su laikinomis likvidumo problemomis, kurios kyla dėl laikino jų veiklos sustabdymo ar laikinai sumažėjusios paklausos“, – aiškina ekonomistas.
Anot Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto V. Šumskio, karantinui pasibaigus, rezervus sukaupusios ir tvarų veiklos modelį turinčios įmonės vėl tęs savo veiklą, gaus pajamas ir skatins ekonomikos atsigavimą, todėl svarbu, kad joms būtų sudarytos sąlygos laikinai atidėti paskolų mokėjimus ar būtų suteiktos likvidumą palaikančios paskolos. Tai leistų tokios įmonėms išlaikyti veiklos tęstinumą, išvengiant didesnių nuostolių tiek finansų sistemai, tiek ekonomikai.
„Juolab, kad Vyriausybės numatomos paskolų garantijos ir kitos priemonės suteikia galimybę tą padaryti su mažesne rizika. Be to, bankai taip pat turėtų tinkamai įvertinti ir tų įmonių potencialą, kurios dėl karantino savo veiklą nori sėkmingai perorientuoti, ir finansuoti jų plėtros galimybes, nes tokių įmonių veikla padeda ekonomikai veikti sparčiau karantino sąlygomis“, – prognozuoja ekonomistas.
