Pernai Vilniuje užfiksuota daugiau eismo įvykių, blogiausia, kad ketvirtadaliu padaugėjo avarijų, kuriose nukentėjo žmonės.
© DELFI / Ainis Gurevičius

Išaugo 6 kartus

„Eismo įvykis – ant važiuojamosios dalies įvykęs incidentas, per kurį nukentėjo žmonės ar buvo sugadintas koks nors turtas“, – patikslino Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos narys ir Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius.

Skyriaus viršininkas sakė pastebintis aiškų eismo įvykių padaugėjimą Savanorių ir Laisvės prospektuose. Pavyzdžiui, Savanorių prospekte incidentų kelyje padaugėjo apie šešis kartus. Kaip priežastį pareigūnas įvardijo vykdytus remonto darbus.

„Turim prisiminti, kad buvo rekonstruojamas Geležinio Vilko gatvėje esantis viadukas. Ten sulėtėjus transportui, sumažėjus jo pralaidumui, žmonės rinkosi kitus kelius, kitus maršrutus. Na, o kai transportas taip pasiskirsto, tuose keliuose padidėjus transporto srautui padaugėja ir eismo įvykių. Be abejo, žmonės nepripratę prie to maršruto, ir tikimybė padaryti avariją didėja automatiškai. Na, ir kelių statistikoje tai atsispindi“, – sakė A.Bacevičius.

Jaunimas teikia viltį

Pareigūno teigimu, yra keletas būdų, kaip galima sumažinti avarijų skaičių. Tai ir kelių būklės gerinimas, ir šviečiamoji veikla, ir nuobaudos nedrausmingiems eismo dalyviams.

„Policija pirmiausia prisideda prie kelių eismo reguliavimo. Nuolat vyksta Saugaus eismo komisijos posėdžiai, juose dalyvauja mūsų atstovai Vilniaus miesto savivaldybėje, ir mes, išanalizavę kiekvieną eismo įvykį, pasiūlome vienokias ar kitokias priemones, kas ten galėtų atsirasti, ką galima padaryti. Kalbant apie šviečiamąją veiklą, stengiamės kalbėti viešai, dirbam su vaikais, jaunąja karta. Tai – didžioji viltis, juos mes galime išugdyti, nes suaugęs žmogus sunkiau priima pamokymą. Dažniausiai jis mokosi tuomet, kai patiria kokį nors eismo įvykį, ir tik paskui susimąsto“, – teigė pašnekovas.
Baudos taip pat skirtos pažeidimų prevencijai. A.Bacevičius sakė, kad policija ypatingą dėmesį pernai skyrė pėsčiųjų padarytiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams.

Pernai Vilniuje užfiksuotas didelis skaudžių eismo įvykių, kuriuose sužaloti žmonės, pagausėjimas. 2012 m. tokių buvo 600, o pernai – apie 750. Didžioji dalis nukentėjusių – pėstieji. Sužalotų pėsčiųjų statistika rodo, kad tik pusė jų buvo partrenkti pėsčiųjų perėjoje.

Dėl to, A.Bacevičiaus nuomone, auklėti reikia ir pėsčiuosius: „Nėra tokios prioritetinės grupės, su kuria viena būtų dirbama. Turi būti dirbama su abiem grupėmis. Iš tų 750 buvo beveik 400 eismo įvykių, kuriuose buvo partrenktas pėsčiasis, o kartais – net keli.“

Daugiau nei pusę aukų Vilniaus gatvėse sudaro pėstieji – iš 28-ių žuvusių 16-a žuvo eidami per gatvę.

Avaringiausios vietos

Dažniausiai eismo įvykių įvyksta susikirtus dalyvių judėjimo krypčiai. Todėl sankryžose ir pėsčiųjų perėjose įvyksta daugiausia nelaimių. Viena labiausiai apkrautų – Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža. Transporto priemonių srautas ten vyksta visomis kryptimis, o tiek per rytinį, tiek per vakarinį piką situacija tampa išties nepavydėtina.

„Šviesoforų darbo režimo reformavimas davė teigiamą postūmį gerinant eismo saugumą. Tačiau dabar mes jau turime kalbėti apie eismo dalyvį, kuris važiuoja per tą sankryžą. Tą, kuris įvažiuoja pirmas ir kuris – paskutinis. Iš tikrųjų reikia išlaukti, kol vieta atsilaisvins. Pats pavojingiausias yra įvažiavimas į sankryžą iš eigos“, – sakė skyriaus viršininkas.

Kitos sudėtingos sankryžos – Antakalnio ir Šilo, Laisvės ir Rygos gatvių. Čia daug eismo juostų ir važiavimas čia komplikuotas. Taip pat daug pėsčiųjų. Eisme Savanorių ir Vilkpėdės sankryžoje dalyvauja ir sunkusis transportas, dėl to judėjimas tampa dar sudėtingesnis. A.Bacevičius akcentavo ir Stepono Batoro gatvės ruožą nuo transporto viaduko iki geležinkelio viaduko.

„Ten daug pėsčiųjų perėjų, jos neapšviestos, pavojingos. Be abejo, ten reikalingi inžineriniai sprendimai, turi būti apšvietimas“, – dėstė pašnekovas.

Tarp avaringiausių ir Antakalnio gatvė, Nemenčinės plentas, Žaliųjų Ežerų gatvė.

Žmonėms trūksta ramybės

Kelių policijos valdybos narys pasidalijo patarimais, kaip saugiai elgtis kelyje. „Noriu pasakyti, kad kelio ženklai, šviesoforo signalai dar neužtikrina šimtaprocenčio saugumo. Turi būti savisauga, pagarba, tolerancija ir ramybė keliuose. Žmogus turi ateiti į kelią ramus, prognozuojamas, pasitikintis, eisme turi dalyvauti ramiai“, – kalbėjo A.Bacevičius.

Vairuotojams jis siūlo rinktis maršrutą ne tik atsižvelgiant į laiką ar atstumą, bet ir į saugumą. Jo teigimu, geriau ilgiau užtrukti aplinkkelyje, tačiau važiuoti saugiai be sankryžų ar perėjų kelyje.

„Pastaruoju metu dažnai pastebime, kad eismo dalyvis, pamatęs žalią šviesoforo signalą, iškart žengia žingsnį pirmyn. Taip, jam teisė įžengti suteikta, bet reikia saugotis. Padariniai gali būti skaudūs. Galima prisiminti tą skaudžią autobuso avariją, per kurią nukentėjo pėstieji. Apie kaltės klausimą mes dar negalim kalbėti, reikia viską ištirti. Bet esmė yra padariniai“, – kalbėjo A.Bacevičius.

Jis taip pat priminė, kad atšvaitus reikia nešioti ne tik atokiuose rajonuose ar kaimeliuose, bet ir mieste.

Netinkamos perėjos

Įžvalgomis apie avaringumą Vilniuje sutiko pasidalyti ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros vedėjas mokslų daktaras Saugirdas Pukalskas. Jo nuomone, dažniausiai kelio avaringumą lemia prasta infrastruktūra arba netinkamas eismo reguliavimas. Tai ir netinkami kelio ženklai, prastas šviesoforų reguliavimas arba pats kelio projektas.

Pašnekovo teigimu, padidėjęs avarijų skaičius Vilniuje tikriausiai susijęs su atsitiktiniais veiksniais.
„Turbūt nėra tokios tendencijos, kad eismo įvykių skaičius augtų nuolat. Todėl tiksliai pasakyti, kodėl tas skaičius paaugo pernai, yra sunku. Galbūt kokios nors oro sąlygos lėmė, galbūt gatvės buvo blogiau prižiūrėtos žiemą“, – mąstė mokslininkas.

Tačiau S.Pukalskas sakė pastebėjęs, kad eismą reguliuojančioms institucijoms kartais trūksta lėšų arba kompetencijos.

„Kai kur akivaizdu, kad nesprendžiamos problemos. Pavyzdžiui, elementarus dalykas – pėsčiųjų perėja. Jos tragiškos. Jų vairuotojai nemato. Važiuodamas arba tu žinai, kad ten yra pėsčiųjų perėja, arba pamatai tą „zebrą“ paskutiniu metu. Labai dažnai patys ženklai būna kelkraščiuose arba ant šaligatvio, apaugę medžiais arba pasislėpę krūmuose. Normalioje visuomenėje pėsčiųjų perėjoje turėtų būti saugumo salelė per vidurį tarp kiekvienos eismo juostos“, – sakė ekspertas.

Jis taip pat siūlė neįrengti pėsčiųjų perėjų ten, kur nepakanka vietos saugumo salelėms. „Jeigu nėra pakankamai vietos joms įrengti, nereikia daryti pėsčiųjų perėjų. Jeigu mes norim, kad nebūtų eismo įvykių, kad visi būtų saugūs, turim taip daryti. Saugumo salelė gali būti nedidelė, bet ji privalo būti. Jei jos nėra, viskas“, – sakė S.Pukalskas.

Ekspertas taip pat pasigenda eismo kultūros kelyje ir pabrėžė, kad reiktų daugiau solidarumo. Kaip vieną pagrindinių problemų eismo reguliavimo srityje jis įvardijo specialistų trūkumą.
„Žmonės, kurie dirba toje sistemoje, iš esmės yra savamoksliai. Tai, manau, yra didelė problema. Nėra centralizuoto šios srities specialistų rengimo jokioje aukštojoje mokykloje“, – sakė katedros vedėjas.

Įrengs daugiau autobusų juostų

Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu planuoja plėsti autobusams skirtų juostų tinklą. Konkrečios gatvės dar nepasirinktos. Tai padaryti planuojama pavasarį.

„Taip pat bus sprendžiamas ir finansavimo klausimas, nes gatvės gali būti ir platinamos. Taip būtų užtikrinama, kad A juostos kiek įmanoma mažiau darytų įtaką kitiems eismo dalyviams“, – sakė savivaldybės viešojo transporto optimizavimo projekto vadovas Kastytis Lubys.

VGTU Automobilių transporto katedros vadovo S.Pukalsko požiūriu, A juostos kartais padeda, bet kartais gali ir pabloginti situaciją. Dėl autobusams skirtų juostų su papildomomis problemomis susiduria priemiesčiuose gyvenantys vilniečiai.

„Skatinam žmones persėsti į viešąjį transportą, pridarom tų juostų ir jomis stengiamės kuo labiau riboti automobilių eismą, tačiau, pavyzdžiui, priemiesčių gyventojai atvažiavę neturi kur palikti automobilio. Jie turėtų atvažiuoti, palikti savo automobilį ir persėsti į viešąjį transportą. Bet tokių vietų nėra. Aš pats gyvenu už miesto ir matau, kas darosi. Ryte yra dideli į miestą įvažiuojančių automobilių srautai“, – sakė mokslininkas.

Bauginanti statistika

Neblaivūs vairuotojai (įskaitiniuose eismo įvykiuose)

2013 50
2012 46

Sužaloti nepilnamečiai

2013 87
2012 69

Eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės

2013 750
2012 600

Žuvę žmonės

2013 28
2012 25

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Regitra“ keis žymėjimą naujuose valstybiniuose numeriuose (14)

Nuo 2018 metų balandžio bus supaprastinta numerio ženklų išdavimo tvarka juos pametusiems. Taip...

Policija palygino vairuotojų elgesį pernai ir šiemet: vienas pokytis akivaizdus (59)

Praėjus beveik dviems savaitėms po to, kai pasibaigė privalomas laikotarpis, iki kurio galima buvo...

Pažadėjo: tarp pirmaujančių saugaus eismo valstybių Lietuva atsidurs 2022 metais (39)

Paskutinę šių metų dieną po šešerių metų baigs galioti saugaus eismo plėtros programa....

Gudrybės, padėsiančios vairuotojams (3)

Geras matomumas vairuotojams reikalingas visada, tačiau lapkritį bei gruodį šios savybės įtaka...

„Regitra“ primena, kada nebus išduodami vairuotojo pažymėjimai (20)

Nuo gruodžio 1 d. pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nesusimokėjusiems visų...

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (26)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (29)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Naktinės BMW gaudynės Vilniuje: surakintam vairuotojui teko pagulėti ant žemės

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus kelių policijos surengto reido metu nubausti...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (82)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (70)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (26)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (137)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (196)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (166)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...