„Nuo 2025 metų 10 proc. visų naujai registruojamų automobilių turėtų sudaryti elektromobiliai. 2030 metais elektromobiliai turėtų sudaryti 50 proc. naujai registruojamų transporto priemonių“, – sakė Agnė Bagočiūtė, Lietuvos energetikos agentūros patarėja.
Tik realybė kiek kitokia – šiandien šalies gatvėse nevažinėja nė 7 tūkst. elektromobilių.
„Po 2030-ųjų taip pat nustatyta ambicija, kad nauji automobiliai turintys vidaus degimo variklius, neturėtų būti įrengistruojami“, – pridėjo A. Bagočiūtė.
Toks ir Europos planas – nuo 2035 metų neleisti gaminti dyzelinu ir benzinu varomų transporto priemonių.
„Būtent nuo tos dienos galės būti gaminami ir parduodami tik automobiliai su nuline emisija. Aš manau, kad tai reikšmingas pokytis“, – kalbėjo europarlamentaras Jan Huitema.
Tokios pozicijos laikosi ir Lietuva. A. Bagočiūtė teigė, kad valstybė turi dėti visas pastangas, kad tikslai būtų pasiekti – įrengti patogią infrastruktūrą ir kokios finansinės paskatos galėtų būti skiriamos elektromobiliams įsigyti.
Pardavėjai abejoja ar tai įmanoma šalyje, kurioje automobilių parko amžius siekia 15 metų, o elektromobilių – vos keli procentai.
„Skamba, kaip labai didelis iššūkis“, – sakė „Moller Auto Vilnius“ direktorius Mantas Rimšelis.
„Kad pasiekti tokius rodiklius – labai ambicingas planas“, – kalbėjo „Tokvila“ generalinis direktorius Gintautas Ignotas.
Per metus įregistruojama beveik 11 tūkst. naujų transporto priemonių. Elektromobilių – nė tūkstančio.
„Drąsu teigti, kad nepardavinėsim. Manyčiau, kad galbūt didesnę dalį tais metais galėtų sudaryti elektromobiliai, bet vidaus degimo varikliai dar neturėtų dingti“, – sakė M. Rimšelis.
Iš viso šalies gatvėmis rieda virš pusantro milijono transporto priemonių, iš jų – apie 30 tūkstančių – nauji, vienerių metų senumo automobiliai. Dar panašiai tiek apie 5 metų senumo automobilių.
„Net jei su geriausiais norais mes kalbėtume, kad trečdalis tų (naujų – „Delfi“) automobilių būtų elektriniai, tai būtų apie 20 tūkstančių, tai kol mes pasieksime rimtesnį skaičių kaip 80–100 tūkst. elektrinių transporto priemonių visame automobilių parke, praeis 40 metų“, – optimistines kalbas gesino G. Ignotas.
O Europa tikisi, kad iki 2050-ųjų keliais riedės tik klimatui neutralios transporto priemonės. Didžiajam autoparko virsmui dar trūksta ir elektromobilių įkrovimo stotelių. Dabar, neva laimi, tik turintys nuosavas.
„Viena įkrovimo stotelė tenka maždaug 18,5 elektromobilio. Tikrai jų yra mažai“, – sakė A. Bagočiūtė.
Tačiau pardavėjai mano, kad tam galiausiai neužtektų net elektros. Taip pat svarstoma, kad regionų elektros tinklai tokiems krūviams nėra pritaikyti.
„Jei Lietuvoje būtų pusė milijono elektromobilių, nuvažiuojančių po 8 tūkst. kilometrų per metus bei sunaudojančių po 20 kWh tam, kad įveiktų 100 kilometrų, mums reikėtų virš tūkstančio teravatvalandžių (1 teravatvalandę (TWh) sudaro 1 000 000 000 kilovatvalandžių – „Delfi“), kai Lietuvoje iš atsinaujinančių energetikos šaltinių pagaminama kelios teravatvalandės“, – aiškino G. Ignotas.
Jau dabar norintieji įsigyti elektromobilį gali gauti subsidiją siekiančią 5 tūkst. eurų už naują automobilį, 2,5 tūkst – už naudotą. Subsidijos lyg ir galėtų būti didesnės, tačiau...
„Jeigu kompensacijos Lietuvoje taptų pernelyg didelės, kad apsimokėtų steigti įmones Lietuvoje ir tuos automobilius nuomoti Europoje, jie čia neliktų, o tai reikštų, kad sumokėtume už kažkieno kito švarą“, – komentavo G. Ignotas.
Didžiajam autoparko virsmui koją kišą ir logistika – pardavėjai aiškina, kad užsakymų būtų daugiau jei ne ilgas naujo automobilio laukimo laikas.
„Lygiai taip pat elektromobiliai susiduria su ta pačia problema. Jų laukimo laikas gali būtų netgi dar ilgesnis, nes tų komponentų reikia daugiau“, – aiškino M. Rimšelis.
Vis dėlto, pokyčiams gamintojai priversti ruoštis. „Volkswagen“ tikisi, kad iki 2030 metų, 70 proc. Europos elektromobilių rinkos priklausys būtent jiems, kiti gamintojai, kaip „Toyota“, jau investuoja į vandeniliu varomas transporto priemones.
„Ateitis vis tiek bus mišresnė negu kažkam norėtųsi galvoti, kad bus tik elektra ir viskas“, – sakė G. Ignotas.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau.
