Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių vietoje šiuo metu esančių 12 tūkst., tačiau ir toks jų kiekis sudarys tik apie 15 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
„Aš nemanau, kad esant dabartinei paramos schemai, elektromobilių kainų struktūrai, įkrovos stotelių infrastruktūrai ir elektros tinklų pajėgumams elektromobilių dalis visame automobilių parke galėtų viršyti 30 proc.”, – sako Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas.
Su elektromobilių plėtros problemomis Europoje šiandien susiduria ir tos šalys, kuriose tiek elektromobilių, tiek jų įkrovos stotelių infrastruktūra yra išplėtota kur kas geriau nei Lietuvoje.
Elektros tinklų pajėgumai atsilieka nuo tendencijų
Elektros skirstymo tinklų pajėgumai nuo šiandieninių elektros vartojimo tendencijų smarkiai atsilieka. Didžiausius pokyčius vartojant kur kas daugiau elektros lėmė elektromobilių ir šilumos siurblių skaičiaus augimas, rašo „Euractiv“.
Nors, kaip skelbia Europos Komisija, elektros tinklai turėtų būti vienas iš faktorių, kurie prisideda prie švaresnės energijos naudojimo, šiuo metu ES jie dažniau ne padeda, o kliudo.
Viena pirmųjų riboti elektros įkrovų stotelių ir šilumos siurblių pajungimą namuose imasi Vokietija, jos pavyzdžiu nepakankant investicijų gali judėti ir daugiau valstybių. Skaičiuojama, kad Vokietijoje kasmet sumontuojama pusė milijono naujų šilumos siurblių, o 2030 m. įkrovos stotelių reikės 15 milijonų elektromobilių.
Vokietijos gyvenamųjų namų tinklų operatoriai nuo 2024 m. turės teisę apriboti elektros energijos tiekimą šilumos siurbliams ir elektromobilių įkrovos stotelėms, kad būtų išsaugotas tinklo, kurio plėtrai reikia didelių investicijų, stabilumas?
Štai Ispanijoje, kaip rašo „Reuters“, elektromobilių vairuotojai, norintys papildyti baterijas vienoje iš 1,6 tūkst. bendrovės „Repsol“ įkrovimo stotelių, gali nusivilti, nes neturėdamos elektros maitinimo beveik pusė jų neveikia.
Su problemomis susidursime ir Lietuvoje
Su elektros skirstymo tinklų pajėgumų problemomis artimiausiu metu susidursime ir Lietuvoje, mano M. Nagevičius, mat Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų šalių elektros tiekimo sistema buvo projektuojama tokiam vartojimui, koks jis buvo prieš tris dešimtmečius.
„Žmonės naudojo elektrą šaldytuvui, skalbimo mašinai ir apšvietimui. Šiandien situacija jau yra visai kitokia. Tinklai dažnai nėra pritaikyti namams, kurie turi šilumos siurblius ir automobilių įkrovos stoteles. Jei tokių namų šalia yra ne vienas, tinklai neatlaiko. Prieš du dešimtmečius niekas negalvojo, kad vystant elektros skirstymo sistemą reikia galvoti apie tokius didelius elektromobilių, šilumos siurblių kiekius“, – kalba M. Nagevičius.
Anot jo, siekiant, kad ši problema nestabdytų elektromobilių plėtros, būtina pagalvoti apie kelis jos sprendimo būdus. Visų pirma – apie investicijas į elektros skirstymo tinklų atnaujinimą.
„Yra keli keliai, kuriais reiktų eiti, kad visi galėtų savo namuose turėti elektromobilių įkrovos stoteles. Visų pirma, reikėtų stiprinti pačius elektros skirstymo tinklus, o tai yra labai didelės investicijos. Klausimas, kas tas investicijas apmokės – visi elektros vartotojai ar elektromobilių turėtojai. Kitas kelias – išmanūs sprendimai, kurie leistų padaryti taip, kad visi elektromobiliai nesikrautų vienu metu. Tad investicijų į infrastruktūrą ir jos išmanumą dar reikės gana daug“, – sako atsinaujinančios energetikos ekspertas.
Anot jo, valstybė visų pirma turėtų sukurti programas, kurios aiškiai nustatytų, kiek į elektros tinklų plėtrą bus investuojama.
„Tai gana sudėtingas dalykas, nes reikia galvoti apie tai, kaip elektros poreikis atrodys už dešimties ar dvejų dešimčių metų. Jei investuosi per daug, tai bus tiesiog pinigų švaistymas, jei per mažai – sustabdysi elektromobilių plėtrą“, – sako LAIEK vadovas.
Kas atgraso įsigyti elektromobilį
Neretai kalbama, kad valstybei pradėjus subsidijuoti naujų elektromobilių įsigijimą, daugelis norinčių vairuoti elektrines transporto priemones jas jau įsigijo. Tai ne visai tiesa, mat naujų įregistruotų elektromobilių skaičius Lietuvoje kasmet tolygiai auga. Vis dėlto augimas nepakankamai greitas, mano M. Nagevičius.
„Lietuvos situacija yra prastoka. Visai neseniai peržengėme 10 tūkst. elektromobilių ribą. Atrodo, kad gražus, apvalus skaičius, tačiau dyzelinių automobilių skaičius per šį laiką padidėjo kelis kartus labiau. Didesnius pokyčius matome Vilniuje, bet pakanka apsidairyti likusioje Lietuvoje, kur elektromobilių praktiškai nėra. Apskritai elektromobiliai statistiškai Lietuvoje sudaro tik labai menką automobilių parko dalį“, - sako pašnekovas.
Anot jo, elektromobilius Lietuvoje vis dar perka tik aukštesnes pajamas turintys žmonės, kuriems tai tampa tik vienu iš naudojamų automobilių.
Kita vertus, pasak pašnekovo, Lietuvoje gyvena kur kas daugiau nei 10 tūkst. elektromobilius įsigyti galinčių žmonių, juolab, kad kiek didesnės išlaidos įsigyjant naują elektromobilį galiausiai atsiperka.
„Viena pagrindinių priežasčių – labai trūksta infrastruktūros. Labai didelė dalis lietuvių gyvena daugiabučiuose, tačiau daugiabutyje turėti elektromobilių įkrovos stotelę Lietuvoje yra labai komplikuota, jų yra labai nedaug. Viešų įkrovos stotelių taip pat yra labai nedaug, nepakankamai, kad turint elektromobilį nereiktų nuolat galvoti, kur jį bus galima įkrauti. Retais atvejais pasitaiko, kad galėtum automobilį krauti atvykęs į kino teatrą, prekybos centrą ar į svečius. Kai esi labai entuziastingas elektromobilių naudotojas, tai didelės problemos gal ir nekelia, bet eiliniam žmogui tikrai sukelia rūpesčių“, – mano M. Nagevičius.
Kita vertus, anot pašnekovo, elektromobilių įsigijimo subsidijavimo sistema Lietuvoje veikia ir tikriausiai tik dėl jos turime didžiąją dalį dabar gatvėse matomų elektromobilių.
„Daugelyje šalių subsidijos yra taikomos ir taip elektromobilių rinka yra judinama. Be to, elektromobiliai pinga ir manoma, kad pigs dar labiau, tačiau dar didesnis proveržis bus tuomet, kai daugiau elektromobilių atsiras antrinėje rinkoje ir jie bus dar prieinamesni“, – mano N. Nagevičius.
Investuoja patys
Simonas Stankus, išmanių elektromobilių įkrovimo sprendimų kūrėjos „Inbalance grid“ vadovas, sako pasigendantis aiškios strategijos, kaip valstybė įsivaizduoja elektromobilių sektoriaus plėtrą, kaip turėtų būti padedama įkrovos stotelių plėtotojams.
„Šiandien matome gana stabilų elektromobilių skaičiaus augimą, tačiau jis nėra toks didelis, koks turėtų būti atsižvelgiant į valstybės keliamus tikslus. Mano nuomone, vis dar trūksta labai aiškios strategijos, kaip šis sektorius turėtų būti vystomas“, – sako S. Stankus.
Anot jo, įkrovos stotelių plėtotojai, kitaip nei jo naudotojai, iš valstybės realios paramos šiandien negauna, investicijos vykdomos tik privačiomis lėšomis.
„Turime situaciją, kai į įkrovos stotelių plėtrą privatus verslas investuoja iš esmės be valstybės paramos. Neretai girdime minčių, kad įkrovos stotelių plėtotojai yra atradę aukso gyslą, todėl jiems paramos programų nereikia, tačiau reikia suprasti, kad didelio elektromobilių proveržio nebus, kol nebus pakankama jų įkrovos stotelių infrastruktūra“, – sako S. Stankus.
Svarbūs mažinant naftos vartojimą
Elektromobilių parko augimas yra itin svarbus mažinant naftos produktų vartojimą. Vis dėlto esant dabartinei situacijai vien elektromobiliais klimato kaitos mažinimo tikslų nepasieksime.
„Mums reikia gerokai pagreitinti elektromobilių skaičiaus augimą Lietuvoje. Visų pirma, turime pradėti nuo gana ženklių viešųjų lėšų investavimo į elektromobilių krovimo infrastruktūros sukūrimą, pasiruošiant elektromobilių revoliucijai, kuri išties prasidės, kai elektromobiliai taps pigesni nei automobiliai, varomi vidaus degimo varikliais“, – sako M. Nagevičius.
Jis taip pat priduria, kad iškastinio kuro vartojimą reikia mažinti ir kitomis priemonėmis. „Tai galima daryti skatinant biodegalų, biometano naudojimą transporto sektoriuje, plėtojant patogų, gerokai mažesnėmis naftos degalų sąnaudomis pasižymintį viešąjį transportą, skatinant efektyvesnių, mažiau degalų vartojančių automobilių įsigijimą, taip pat skatinant didesnės dalies prekių pervežimą geležinkeliais, laivais. Galų gale - populiarinant naudojimąsi dviračiais ir keliones pėsčiomis", - dėsto pašnekovas.
Prie atsakingo verslo iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ prisijungusios 130 Lietuvos įmonių pateikė Seimui siūlymą – nustatyti konkretų naftos degalų vartojimo mažinimo tikslą: iki 2030 m. Lietuvoje sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc., lyginant su 2021 m. lygiu.
Elektromobilių sektorius, anot M. Nagevičiaus, jei jų plėtra būtų pakankamai greita, galėtų būti atsakingas už trečdalį šio siekiamo tikslo.
