N40 vyrų autoklubo vadovas Algirdas Kazlauskas, pasakodamas apie nuotykius Baltarusijos ralio čempionato antrajame etape pirmiausia atkreipė dėmesį į sienos kirtimo ir muitinės procedūras. Ralio „BELARUS 2015“ organizatoriai iš tiesų tesėjo pažadus ir vizas sportininkai bei komandų nariai gavo taip pat paprastai, kaip kad gaunamos skrajutės turizmo parodose.
„Nepaisant to, šiokių tokių rūpesčių kilo. Kaip jau įprasta, patys Baltarusijos muitininkai nelabai žino kaip reikia forminti dokumentus atvykstantiems lenktynininkams ir ypač jų vežamai technikai. Vieną kartą reikia pildyti vienokius popierius, kitą – kitokius. Pagal jų įstatymus, savo eiga nevažiuojantis, o transportuojamas ant priekabos automobilis yra prekė. Todėl nors visiems buvo aišku, kad sportinis automobilis jokia prekė, muitinės darbuotojai ne juokais sutriko, ką daryti: iš vienos pusės jų taisyklėse juodu ant balto surašyta, kas yra kas, iš kitos pusės – valdžios nurodymas praleisti į tarptautines ralio varžybas vykstančius automobilius pakrautus priekabose. Todėl vieni muitininkai sportinius automobilius formina kaip „krovinį“, kiti taip, tarsi jis rieda pats. Ko jau ko, o pyktis su aukštesnio rango viršininkais čia niekas nenori“, – pasakojo A. Kazlauskas.
Muilo operos siužeto verti isterijos priepuoliai prasidėjo, kai prireikė apiforminti vežamą įrangą, atsargines detales, ratus ir padangas: ką kaip rašyti į registracijos žurnalus neaišku, bet aišku, kad privalu praleisti...
N40 klubo komanda, apsidrausdama nuo galimų gūžynių teisės aktų labirintuose, į Baltarusijos pasienio kontrolės punktą atvyko apsišarvavę kantrybe ir pasilikę solidžią laiko atsargą. Algirdas pedantiškai tiksliai surašė „nesveikai“ ilgą sąrašą ralio rakandų, sukrautų autobusiuke. Tačiau iš pažiūros draugiškai nusiteikusio muitininko, kuriam tas „talmudas“ buvo įteiktas, veidas įgavo vakarykščių cepelinų spalvą. Pareigūnas retoriškai paklausė, ar „jūs suprantat kiek čia reikės forminti popierių ir, pagal naujas taisykles, fotografuoti?“. Visa laimė, kad po dramatiškos pauzės nuskambėjęs antras klausimas turėjo aiškiai juntamą pasiūlymo-užuominos poskonį: „o gal jūs čia nieko nevežat?“.
„Toliau viskas buvo kaip iliuzijų meistro Koperfildo pasirodymuose – demonstratyviai suglamžiau deklaraciją, kurioje buvo išvardinta visa ralio technikos smulkmė, ir paklausiau, kur būtų galima gauti naują deklaracijos blanką, nes mes juk nieko nesivežam. Tada muitininkas nušvito ir po akimirkos oficialiai patvirtino, kad autobusiukas „visiškai tuščias“, – kikeno A. Kazlauskas.
Deja, taip sekėsi ne visiems Lietuvos ralio desantininkams. Kiti keturi mūsiškių ekipažai su analogiškais „kroviniais-prekėmis“ pateko į fantazija akivaizdžiai neapdovanoto biurokrato rankas ir dėl niekam nežinomų priežasčių įstrigo muitinėje. Šlagbaumai pakelti buvo tik po to, kai įsikišo kažkas iš valdžios veikėjų. Išpirkdami svetimas nuodėmes, ralio organizatoriai netgi nukėlė varžybų startą.
Antroji N40 vyrų autoklubo ekipažų (į „BELARUS 2015“ be Algirdo su Žilvinu Juršiu dar keliavo Eugenijus Sladkevičius su Andrium Petruškevičium) patirtis dar malonesnė. Pasirodo, kad pagal „Halls Winter rali 2015“, kuriame vyko šių metų I Baltarusijos ralio čempionato etapas, rezultatus, vyrukai buvo oficialiai paskelbti pirmenybių lyderiais: Eugenijaus „Mistubishi EVO X“ buvo papuoštas 1-uoju startiniu numeriu, o Algirdo „Subaru Impreza WRX Sti“ – 3-uoju.
„Tiesą sakant, mums tai labai neįprastas dalykas. Juk ralyje esam tik todėl, kad čia mums „žiauriai“ patinka, bet ne todėl, kad pretenduotume į sportines aukštumas. Ir staiga – 1 ir 3 startiniai numeriai, nemaža atsakomybė ir „0“ žymių ant kelio, kuriuos tradiciškai palieka labiau patyrę sportininkai, „nušluojantys“ teisingą trajektoriją. Nors taip važiuoti mums akivaizdžiai sunkiau, bet meluočiau sakydamas, kad tai nepaglostė savimeilės“, – atviravo A. Kazlauskas
Papildomą žiūrovų dėmesį generavo ir tai, kad į šį ralį klubo automobiliai atkeliavo radikaliai pakeitę išvaizdą. Juodas matinis kėbulų paviršius, apdorotas „Plasti Dip“ dažais ir dar apklijuotas šviesą atspindinčiais baltais Skinali.lt lipdukais, greta kitų ralio „margučių“, atrodė labai solidžiai. Serviso zonoje už galimybę pasidaryti asmenukę prie N40 autoklubo bolidų vyrai būtų ėmę po rublį, namo neišvengiamai būtų grįžę jau kaip milijonierių klubo nariai.
„Juokas juokais, tačiau mums patiems rūpėjo, kaip „Plasti Dip“ danga atlaikys ko gero pačias agresyviausias įmanomas aplinkos sąlygas – iš po ratų nenutrūkstamai skriejančią žvyro srovę, kėbulą „masažuojančias“ krūmų šakas, tepaluotų mechanikų delnų atspaudus ir panašius dalykus. Todėl kai po varžybų kruopščiai nuplovę automobilius neaptikom jokių rimtesnių dalyvavimo ralyje pėdsakų, iš tiesų labai apsidžiaugėm“, – patikino A. Kazlauskas.
„Automano dirbtuvių“, kuriose buvo papuošti visi šeši „koviniai“ N40 klubo ralio komandos automobiliai, vadovas Tomas Dieninis savo ruožtu patikino, kad „Plasti Dip“ dažų gamintojai neatsitiktinai suteikia 2 metų garantiją. Jei visi eksterjero tobulinimo darbai atliekami kokybiškai, originalūs dažai viso labo gauna papildomą apsaugą. Mašiną galima plauti naudojant aukšto slėgio vandens siurblius, tik jo nereikia poliruoti ar kitaip apdoroti. Tiesa, kadangi šie dažai pagaminti gumos pagrindu, automobilio paviršius labiau nei slidus lakuotas traukia dulkes.
Jei atsiranda smulkūs dangos pažeidimai – nereikia perdažyti visos detalės, kaip tai daroma įprastinio dažymo metu. Pakanka įbrėžtą vietą užlieti naują identiškos spalvos „Plasti Dip“ sluoksniu. Norint gražinti automobiliui originalią spalvą „Plasti Dip“ dangą galima tiesiog nulupti nepaliekant jokių pėdsakų. Svarbu ir tai, kad gumos sluoksniu apdorotas automobilio kėbulas gauna papildomą apsaugą nuo korozijos.
