Klastojo sąskaitas

61-erių kaunietis vienintelėje šalies žiedinių lenktynių trasoje tvarkėsi dešimtmetį: 2001-2011 metais.

Bet automobilių sporto mėgėjai ir profesionalai E. Jako pavardę veikiausiai linksniuos dar ilgiau, nes jo palikimas – kone 4 mln. eurų įsiskolinimai, kuriuose skęsta planai atgaivinti saugumo reikalavimų neatitinkantį žiedą.

2011 metais nepriklausomiems auditoriams patikrinus specializuotą automobilių ir motociklų trasą valdančios viešosios įstaigos buhalteriją, jos steigėjo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovybė griebėsi už galvų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) po „Nemuno žiede“ paliktą kebeknę ratus suko net ketverius metus, kol byla galiausiai pasiekė Kauno apygardos teismą.

Eduardas Jakas
E. Jakas įtariamas iš „Nemuno žiedo“ pasisavinęs 10,9 mln. litų (3,16 mln. eurų). Automobilių sporto veteranas taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir sukčiavimu.

Pasak prokuroro Donato Puzino, milijonai buvo išleisti pagal fiktyvias sutartis su realios veiklos nevykdančiomis bendrovėmis.

Jei teisme E. Jako kaltė bus įrodyta, jam gresia iki dešimties metų kalėjimo.

Bet nuo 2011 metų „Nemuno žiedo“ direktoriaus pareigas einančiam A. Samochinui svarbiau, kad jo pirmtakas grąžintų skolas, tapusias akmeniu po įstaigos kaklu.

Dosnią paramą grynino bankomate

„Antstoliai „Nemuno žiedo“ sąskaitas buvo areštavę daugiau nei 20 sykių, mūsų skola turimą turtą viršija 40 kartų. Lietuvoje tikrai nerasite kitos įmonės, kuri dar kapstytųsi tokiomis sąlygomis“, – DELFI teigė A. Samochinas.

Anot jo, sudėjus po Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimo nustatytą mokestinę nepriemoką, baudas ir delspinigius, „Nemuno žiedo“ įsiskolinimai valstybei artėja prie 3,75 mln. eurų.

Daugiau nei 100 tūkst. eurų Kačerginės trasą valdanti įstaiga buvo skolinga ir verslo subjektams, bet su jais, direktoriaus teigimu, jau baigiama atsiskaityti.

Atsikratyti nesumokėtų mokesčių uodegos bus gerokai sunkiau, todėl A. Samochinas įsitikinęs, kad įsipareigojimai turėtų būti perkelti ant buvusio „Nemuno žiedo“ vadovo pečių.

Arūnas Samochinas
„Vadovas, kuris vienasmeniškai veikė įmonės vardu, turi atsakyti už mokestinę naštą. Manau, kad gindama viešąjį interesą VMI turėtų įsitraukti į teismo procesą, KKSD – taip pat. Vadovaujant E. Jakui, nemažos sumos „Nemuno žiedui“ skirtos tiek iš sporto, tiek iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos asignavimų. Turime pagrįstų abejonių, ar tie pinigai buvo panaudoti tinkamai“, – sakė dabartinis trasos direktorius.

Pasak jo, 2011 metais perėmus postą iš E. Jako, nuo aptiktų pažeidimų raibo akyse. Pavyzdžiui, pastarasis nevengdavo pasirašyti sutarčių pats su savimi: suteikė „Nemuno žiedui“ daugiau nei 100 tūkst. litų paskolą ir imdavo palūkanas, sudarydavo sandorius su Lietuvos „Porsche“ klubu, kuriam taip pat vadovauja.

„Pateiksiu tipišką pavyzdį, kaip buvo panaudojamos biudžeto lėšos. „Nemuno žiedas“ kreipiasi į KKSD, prašydamas 10 tūkst. litų naujoms radijo stotelėms. Po metų jos nurašomos ir už likutinę vertę perleidžiamos „Porsche“ klubui. O tada pastarasis sėkmingai išnuomoja tas pačias stoteles „Nemuno žiedui“ už 15 ar 20 tūkst. litų metinį mokestį – dvigubai brangiau, nei kainuoja nusipirkti naujas. Ir tokių epizodų įstaigoje buvo apstu“, – stebėjosi A. Samochinas.

E. Jakas taip pat nepaisė KKSD generalinio direktoriaus draudimo disponuoti grynaisiais pinigais, kurių didelės sumos buvo patikimos ir „Nemuno žiede“ dirbusiam direktoriaus sūnui Modestui Jakui.

A. Samochino teigimu, dėl to mįslingomis aplinkybėmis atsirado 170 tūkst. litų skola trasą asfaltavusiai bendrovei „Kamesta“.

„Pagal dokumentus, E. Jakas perdavė tuos pinigus savo sūnui grynais, bet jie kažkokiu mistiniu būdu kažkur pranyko ir „Kamestos“ nepasiekė“, – pasakojo Kačerginės žiedo vadovas.

Dar labiau intriguoja milžiniškos sumos, kurias kaip paramą „Nemuno žiedui“ išmokėjo verslo bendrovės. Jų pavadinimų A. Samochinas neatskleidė, tik teigė, kad jie gerai žinomi Kaune.

„Vienu pavedimu būdavo skiriama 300 tūkstančių, pusė milijono. Tie pinigai būdavo išgryninami per bankomatus ir dengiami visokiais vekseliais, orderiais, čekiais. Pavyzdžiui, įsigyti prabangūs skystųjų kristalų televizoriai. Iš dokumentų matyti, kad tada atėjo audra, vėjas papūtė, televizoriai nukrito, sudužo ir buvo nurašyti“, – vaizdą, kaip „Nemuno žiedo“ sąskaitoje atsirasdavo ir išnykdavo pinigai, piešė A. Samochinas.

Nei Vytui Nėniui, nei Algirdui Raslanui, nei Ritui Vaiginui, 2001-2010 metais paeiliui ėjusiems KKSD generalinio direktoriaus pareigas, keistenybės Kauno rajone esančioje lenktynių trasoje neužkliuvo. E. Jakas atleistas tik tuomet, kai KKSD vadovu tapo Klemensas Rimšelis.

Pats automobilių sporto meistras prisiminti laikų, kai valdė „Nemuno žiedą“, nepanoro. DELFI susisiekus telefonu ir prabilus apie teismui perduotą bylą, E. Jakas padėjo ragelį neištaręs nė žodžio.
"Nemuno žiedo" lenktynių tarsa

Pirmadienį jis nepasirodė ir Kauno apygardos teisme. Posėdis buvo atidėtas motyvuojant kaltinamojo liga.

Rekonstrukcija – tik popieriuje

Sudėtinga viešosios įstaigos finansinė padėtis įšaldė planus modernizuoti tarptautinių saugumo reikalavimų neatitinkančią trasą.

Pinigų pakako tik 1961 metais įrengto žiedo rekonstrukcijos techniniam projektui, o jo įgyvendinimą stabdo skolos.

Nors Kačerginėje vyksta Lietuvos ar Baltijos čempionatų etapai, trasa, A. Samochino teigimu, neturi Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) licencijos. Ir negali turėti, nes neatitinka nė žemiausio – penkto – lygio standartų.

A. Samochinas lygiuojasi į Estiją, kur greta Pernu veikia trečios FIA kategorijos trasa – keliais metrais platesnė, su erdvesnėmis saugos zonomis ir kokybiškesne kelio danga.

Anot direktoriaus, norint išvystyti „Nemuno žiedą“ ir aplinkinę infrastruktūrą, reikėtų rasti maždaug 10 mln. eurų.

Bet svajoti apie investicijas, didesnio masto tarptautinius renginius ar naujų automobilių bandymus Kačerginėje bus galima tik nukirpus milijoninių skolų šleifą. Jei A. Samochinas suskaičiavo teisingai, blogiausiu atveju laukti reikės du šimtmečius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (76)