Teisėjų garbės teismą (TGT) pasiekė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) nutarimas, kuriuo ji dėl R. Povilaičio padarytų pažeidimų iškėlė drausmės bylą. Tuo tarpu pats teisėjas net nebando teisintis - esą posėdžio metu jam niekas nepareiškė nušalinimo, todėl jis bylą ir išnagrinėjęs.
Jeigu TGT nuspręs, kad R. Povilaitis padarė pažeidimą, jam gresia pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas ar net atleidimas iš pareigų.
Iškelti drausmės bylą Šilutės teisėjui pasiūlė Klaipėdos apygardos teismas. Teikime buvo nurodyta, kad iš Rusnės miestelyje gyvenančios R. Povilaičio motinos garažo buvo pagrobta teisėjui priklausanti žoliapjovė už 580 litų. Kai pareigūnai nustatė vagis ir ištyrė baudžiamąją bylą, paaiškėjo, kad nuo jaunų nusikaltėlių nukentėjo net 18 asmenų.
Kad nekiltų abejonių, jog Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjai gali priimti šališką nuosprendį, bylą buvo nuspręsta perduoti kito rajono - Šilalės rajono apylinkės teismui. Šis bylą išnagrinėjo ir vagišiams priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Tiesa, vienas vagišių, nors jau kartą ir buvo teistas, už grotų nesėdo - R. Povilaičio kolegos jam skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 valandos bei dalyvauti Pataisos inspekcijoje vykdomoje „Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams socialinės reabilitacijos programoje“.
Kadangi nuteistasis šių nurodymų nesilaikė, Šilutės rajono pataisos inspekcija kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą ir paprašė vyrui skirti griežtesnę, su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Ši byla atsidūrė ant R. Povilaičio stalo. Pagal įstatymus teisėjas privalėjo nusišalinti nuo Pataisos inspekcijos teikimo nagrinėjimo, tačiau to nepadarė - bylą išnagrinėjo ir jį apvogusiam vyrui skyrė 45 parų areštą. Bausmę teisėjas įpareigojo atlikti policijos areštinėje poilsio dienomis.
Ši R. Povilaičio nutartis netrukus buvo panaikinta - Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad buvo išimtinai šiurkščiai pažeistas ne tik baudžiamojo proceso įstatymas dėl asmens teisės į teisingą ir nešališką teismą, bet ir su tuo susiję teisminės etikos reikalavimai.
Nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti turėjęs, bet to nepadaręs ir apie savo sąsajas su nuteistuoju teismo pirmininkės neinformavęs R. Povilaitis teisinosi, kad nepastebėjo, jog toje pačioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Temidės tarnas teigė, kad nuteistojo niekada nebuvo matęs ir jo nepažinojo, be to, nei nuteistajam atstovavęs advokatas, nei valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras posėdyje nepareiškė nušalinimo.
R. Povilaitis pripažino, kad padarė pažeidimą, tačiau tikino, jog į šią situaciją galėjo pakliūti bet kuris Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas - dėl galimo šališkumo nė vienas jų negalėjo nagrinėti nuosprendžio pakeitimo klausimo šioje byloje, ji iš karto turėjo būti perduota kita rajono teismui.
Tačiau tokia Šilutės teisėjo pozicija nepakeitė TEDK nuomonės. Pasak jos narių, teisėjas, nenusišalinęs nuo bausmės pakeitimo klausimo išsprendimo, net jei ir nebuvo šališkas priimdamas sprendimą, formaliai pažeidė ne tik įstatymų nuostatas, bet ir vieną pagrindinių teisės principų - teismo ir teisėjo nešališkumo principą.
„Dėl to, kad teisėjas R. Povilaitis nenusišalino nuo Šilutės rajono pataisos inspekcijos teikimo svarstyti nuteistojo bausmės pakeitimo klausimą, atsirado neigiami padariniai - teisėjas neįvykdė imperatyvios įstatymu nustatytos pareigos ir, priimdamas sprendimą nuteistojo atžvilgiu dėl bausmės pakeitimo griežtesne, galėjo būti šališkas, tuo pažeisdamas įtvirtintą teisingumo ir nešališkumo reikalavimą“, - teigiama Teisėjų garbės teismui perduotame TEDK nutarime.
Pasak komisijos narių, R. Povilaičio elgesys pažemino teisėjo vardą bei pakenkė teisminės valdžios autoritetui.