Atrodytų tendencija teigiama, tačiau šią menkutę vilties kibirkštėlę užgesina „Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų, kitų teisės aktų pažeidimų, vykdytų prevencinių priemonių Alytaus mieste ir rajone 2008 metais“ analizė, kurią atliko Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnai. Duomenys verčia sunerimti.
Teismui pernai policijos pareigūnai perdavė 33 proc. daugiau baigtų ikiteisminio tyrimo bylų nei 2007 metais. Buvo ištirtos 128 nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos: 124 nusikaltimai ir 4 baudžiamieji nusižengimai, tuo tarpu metais anksčiau šie skaičiai buvo gerokai mažesni (atitinkamai 92 nusikaltimai ir 3 baudžiamieji nusižengimai).
Didžiausią paauglių nusikaltimų dalį, kaip ir ankstesniais metais, sudarė vagystės (ypač mobiliojo ryšio telefonų). Perduotų teismui bylų skaičius dėl tokių nusikaltimų per metus išaugo nuo 45 iki 71. Dvigubai daugiau išaiškinta labai sunkių ir sunkių nusikaltimų (2007 m. – 3, 2008 m. – 6), užregistruotas ir vienas išžaginimas – praėjusiais metais tokio pobūdžio nusikaltimų nebuvo.
Grupuočių neįžvelgiama
Net 63 nusikalstamas veikas nepilnamečiai padarė grupėse, iš jų beveik pusę kartu su suaugusiais. Anot pareigūnų, dėl to labai nuogąstauti nereikėtų, kol kas Alytaus mieste ir rajone nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad nepilnamečiai priklausytų organizuotai grupuotei. Dažniausiai suaugusieji grupių nariai amžiumi mažai skiriasi nepilnamečių.
Nuo 22 iki 39 per metus išaugusį nusikaltimų skaičių iš savanaudiškų paskatų, pareigūnų nuomone, galėjo įtakoti bendras gyventojų pragyvenimo lygio mažėjimas.
Pateikta informacija būtų dar niūresnė, jeigu ikiteisminiai tyrimai būtų buvę pradėti ir paaugliams, neturintiems 14 metų. Per praėjusius metus pareigūnai, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodeksu, turėjos atsisakyti pradėti arba nutraukti ikiteisminį tyrimą 28 nepilnamečiams, nes jie pagal mūsų valstybės baudžiamuosius įstatymus nebuvo to amžiaus, nuo kurio galima būtų juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vieni specialistai bejėgiai
„Viena iš priežasčių, kodėl didėja nepilnamečių nusikalstamumas – vis dar gaji nuostata, kad vaiko auklėjimo pagrindinis krūvis turi tekti mokyklai, o tėvai šį procesą tik stebi iš šalies arba nežymiai prie jo prisideda“, – teigė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Česlovas Mulma. Siekant vaikus apsaugoti nuo įsitraukimo į nusikalstamas veikas mokyklose įgyvendinamos įvairios prevencinės programos, kuriose dalyvauja psichologai, socialiniai ir policijos darbuotojai, Vaiko teisių tarnybos specialistai, organizuojami būreliai, sportinis, meninis ugdymas.
Visos šios priemonės duoda efektą, tačiau jo nepakanka nepilnamečių nuskalstamumo plitimui sustabdyti. Liūdna tiesa yra ta, kad tokiuose užsiėmimuose ir papildomuose ugdymuose, kurie dažniausiai yra mokami, negali arba nenori dalyvauti vaikai, gyvenantys asocialiose šeimose. „Paaugliui, kurį jau paviliojo gatvės gyvenimas, gali siūlyti ką tik nori, jį vargiai sudominsi kokia nors veikla, nes jie nuo mažens tėvų nebuvo motyvuojami užsiimti konkrečia veikla. Be to, Alytuje vis aštriau jaučiama laisvalaikio leidimo problema.
Taupant lėšas nutraukiami užsiėmimai, mažinamas jų skaičius. Taupymas vaikų ugdymo sąskaita vėliau gali skaudžiai atsiliepti jų ateičiai“, – aiškino Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė Rasa Reklaitienė.
Anot Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkės Laimos Jusienės, šeima yra ta institucija, kurios gyvenimo būdas ir vertybinės nuostatos gali lemti nepilnamečio nusikaltimą.
„Nepaisant to, kad specialistai daug dirba su linkusiais nusikalsti paaugliais, daugeliu atvejų tokia pagalba neveiksminga, vaikai grįžta į tą pačią aplinką ir realybė vėl juos pasiglemžia. Jie nemato pavyzdžio, kad galima gyventi kitaip. Todėl savų tikslų pradeda siekti visuomenei nepriimtinais būdais“, – apgailestavo R. Reklaitienė.
Stinga ryšio su vaikais
Pareigūnų nuomone, nepilnamečių nusikaltimų būtų mažiau, jei tėvai artimiau ir daugiau bendrautų su savo vaikais, nesitenkintų vien materialiniu atžalų aprūpinimu.
Neretai įkliuvę už kokį nors nusižengimą nepilnamečiai prasitaria, kad taip pasielgė iš neturėjimo ką veikti, taip elgėsi paveiktas draugų pavyzdžio. Pasikalbėjus atviriau paaiškėja, kad vaikas auga aprūpintas materialiai, bet tėvai bendravimo stygių kompensuoja įbrukdami pluoštelį banknotų.
„Sunku suprasti tėvus, kurie išvažiuoja uždarbiauti į užsienį, vaikus patikėdami globoti svetimiems arba palikdami gyventi savarankiškai, reguliariai aprūpindami pinigais. Juk kol jie tariasi dirbantys vaikų labui užsienyje, vaikus praranda Lietuvoje. Vien bendravimas telefonu, net ir labai dažnas, jokiu būdu neatstos kasdienio buvimo šalia. Tėvai neturėtų pamiršti, kad vaikams yra reikalingiausi, kol jie auga, nes pavyti prabėgusio laiko neįmanoma“, – įsitikinusi L. Jusienė.
Pareigūnai susiduria ne tik su gausėjančiais teisėtvarkos pažeidimais, kuriuos padaro Lietuvoje palikti vaikai, bet ir su kitomis problemomis. „Kadangi vaikas nepilnametis, už jo padarytus prasižengimus atsakomybė tenka tėvams, bet kai tėvai išvykę, nėra galimybės net surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolų. Prasižengusiems paaugliams susidaro nebaudžiamumo įspūdis“, – teigė Viešosios tvarkos Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vyresnioji specialistė Audronė Moisienė.